Bukareštas, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Penktadienio rytą Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uoste sprogęs jūrinis dronas yra ukrainietiškos kilmės, tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime pareiškė Rusijos ambasada.

„Tai ukrainietiški nepilotuojami jūriniai aparatai“, – teigė ambasada ir kartu pridūrė, kad bandymai „tiesiogiai ar netiesiogiai“ susieti šį droną su Rusija yra „visiškai nepagrįsti“.

Kaip jau rašė ELTA, Rumunijos Juodosios jūros Konstancos miesto uoste penktadienį sprogo jūrinis dronas. Per sprogimą, kuris įvyko apie 10.30 val. uosto civilinėje dalyje, niekas nenukentėjo, pranešė Rumunijos gynybos ministerija.

Šio tipo dronai naudojami ir kare kaimyninėje Ukrainoje. 

Po sprogimo pakrantėje aptikti dar trys jūriniai dronai, informavo žinių portalas „Digi24“.

Praėjusią savaitę Rumunijoje netoli sienos su Ukraina bepilotis orlaivis pataikė į namą. Per incidentą buvo sužeisti du žmonės. Rumunijos duomenimis, tai buvo rusų bepilotis.

Bukareštas, birželio 5 d. (ELTA). Rumunijos valdžios atstovai patvirtino, kad šalies uoste Konstancoje netoli naftos terminalo susprogdintas jūrinis dronas priklausė Ukrainai, rašo „TVP World“.

Naujienų svetainė g4media.ro citavo Konstancos apskrities prefektą Adrianą Teodorą Picoiu, teigusį, kad Ukraina apie tai pranešė Rumunijai. Penktadienį Juodosios jūros uoste Konstancoje sprogęs jūrinis dronas, pasak Ukrainos, buvo vienas iš penkių jos dronų grupės. 

A. T. Picoiu pridūrė, kad vienas dronas sprogo Konstancoje, kitas – Ukrainoje, o likusių trijų paieška tebevyksta, rašoma svetainėje.

Rumunijos uostas buvo evakuotas, o pakrantės gyventojai buvo įspėti pasislėpti. 

„Dabar žinome, kad yra savaiminio susiprogdinimo pavojus, todėl evakavome žmones tuo atveju, jei būtų daugiau dronų. Nepanikuojame, šios priemonės yra grynai prevencinės“, – sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Raedas Arafatas, kurį cituoja „TVP World“.

Sprogimas įvyko praėjus savaitei po to, kai Rusijos dronas rėžėsi į daugiabutį Rumunijos Galacio mieste, netoli sienos su Ukraina, sužeisdamas du žmones. Tai buvo pirmas kartas per Rusijos ir Ukrainos karą, kai dronas pataikė į tankiai apgyvendintą teritoriją NATO valstybėje. 

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Susisiekimo ministerija žada investuoti 440 mln. eurų į elektromobilių ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtrą, viešąjį transportą, naujus mokyklinius autobusus, dviračių infrastruktūrą bei jungtinio bilieto informacinės sistemos kūrimą regionuose. 

„Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos Socialinio klimato planą, pagal kurį iki 2032 metų pažeidžiamiems gyventojams, regionų bendruomenėms ir labai mažoms įmonėms bus skirta apie 884 mln. eurų investicijų, iš kurių beveik pusė numatyta Susisiekimo ministerijos priemonėms. Susisiekimo ministras Juras Taminskas numatė, kad investicijos keliaus į elektromobilių ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtrą, viešąjį transportą, naujus mokyklinius autobusus, dviračių infrastruktūrą bei jungtinio bilieto informacinės sistemos kūrimą“, – teigiama pranešime. 

„Kalbant apie žaliąją pertvarką, pirmiausia reikia galvoti ne apie skaičius ar direktyvas, o apie žmones. Todėl šios investicijos pirmiausia bus skirtos pažeidžiamiems gyventojams ir regionų bendruomenėms, kad žmonėms būtų lengviau pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigas. Investuosime į viešąjį transportą, mokyklinius autobusus, dviračių takus ir elektromobilių infrastruktūrą. Patogiai, saugiai ir oriai judėti turi kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo to, ar gyvena Vilniuje, ar mažiausiame Lietuvos miestelyje“, – pranešime cituojamas ministras. 

Skelbiama, jog didžioji dalis Socialinio klimato fondo lėšų bus skirta netaršiam transportui ir jo infrastruktūrai. Fondo lėšomis pažeidžiami transporto naudotojai bei labai mažos įmonės galės įsigyti netaršias transporto priemones. Pavyzdžiui, namų ūkiams elektromobilių įsigijimui numatoma iki 90 proc. kompensacija – naujam elektromobiliui iki 20 tūkst. eurų, o naudotam – iki 12 tūkst. eurų.

Tuo metu labai mažoms įmonėms numatoma iki 100 proc. siekianti kompensacija – naujam elektromobiliui iki 10 tūkst. eurų, naudotam – iki 8 tūkst. eurų. Taip pat bus plečiama elektromobilių įkrovimo infrastruktūra – skatinamas tiek privačių, tiek viešai prieinamų įkrovimo prieigų įrengimas.

„Reikšmingos investicijos numatytos darnaus judumo srityje. Naudojantis Socialinio klimato fondo finansavimu planuojama įrengti 282 km dviračių takų infrastruktūros. Taip pat pažeidžiami transporto naudotojai galės įsigyti įprastus ir elektrinę pavarą turinčius dviračius“, – nurodo Susisiekimo ministerija. 

„Didelis dėmesys bus skiriamas viešojo transporto prieinamumo didinimui regionuose ir atokesnėse vietovėse. Fondo lėšomis bus plečiamas viešasis ir užsakomasis transportas, o savivaldybės galės investuoti į netaršaus transporto infrastruktūrą. Taip pat finansavimas numatytas 62 naujų elektrinių mokyklinių autobusų įsigijimui“, – teigiama pranešime. 

Taip pat ketinama imtis kelionių planavimo ir jungtinio bilieto informacinės sistemos kūrimo. Pasak ministerijos, ši platforma apims įvairias transporto rūšis – autobusus, traukinius, vandens bei užsakomąjį transportą. 

„Viena esminių sistemos funkcijų – „Judumo piniginės“ paramos integracija, leisianti efektyviai skirti paramą būtinųjų kelionių atlikimui asmenims, gyvenantiems absoliučiame skurde. Taip pat sistemoje bus užtikrinta galimybė išsikviesti socialinį taksi. Be šių socialinių funkcijų, platforma visiems keleiviams leis planuoti keliones ir už jas atsiskaityti vienoje vietoje, nepriklausomai nuo regiono. Susisiekimo ministerijos parengti įstatymų pakeitimai šiuo metu svarstomi Seime“, – teigia Susisiekimo ministerija. 

Socialinio klimato planas nustato, kaip Lietuvoje bus naudojamos Socialinio klimato fondo lėšos. Iš šio fondo Lietuvai numatyta skirti apie 663 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, kurios kartu su 25 proc. nacionaliniu prisidėjimu sudarys apie 884 mln. eurų investicijų laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d. 

Iš šios sumos Susisiekimo sektoriaus priemonėms numatoma skirti apie 440 mln. eurų. Socialinį klimato planą rengė Aplinkos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Aplinkos projektų valdymo agentūra.

(papildytas visas tekstas)

Baku, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Per dronų ataką prieš du krovininius Laivus Azovo jūroje, Azerbaidžano vyriausybės duomenimis, žuvo penki azerbaidžaniečiai. Dar trys azerbaidžaniečiai buvo sužeisti, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Baku, remdamasi pranešimu iš Rusijos.

Paklausta apie Taganrogo įlankoje atakuotus laivus, ministerija nurodė, kad tarp įgulų narių buvo iš viso 25 Azerbaidžano piliečiai, tačiau laivai esą nepriklauso Azerbaidžanui. Sužeistieji nugabenti į ligoninę Rusijos Eisko mieste prie Azovo jūros.

Pasak rusų valstybinės žiniasklaidos, Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas dėl incidento apkaltino Ukrainą.

„Mes labai tiksliai žinome, kas naudoja dronus – tiek oro, tiek jūrinius, kad atakuotų taikius civilinius laivus Juodosios jūros ir Viduržemio jūros vandenyse“, – sakė jis.

Ukrainos kariuomenės dronų dalinių vadas Robertas Brovdis tinkle „Telegram“ pranešė, kad naktį „smogta penkiems laivams, kurie neteisėtai buvo Mariupolio ir Berdiansko uostuose“ Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijos dalyje.

Tačiau  jis nenurodė, ar tarp jų buvo laivai, kuriuose žuvo Azerbaidžano piliečiai. Nuo pernai metų daugėja Rusijos ir Ukrainos atakų prieš civilinius uostus ir laivus.

Azovo jūra yra Juodosios jūros, su kuria ją jungia Kerčės sąsiauris, dalis. Azovo jūros šalys yra Ukraina ir Rusija. Tačiau nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina nebeturi prieigos prie jos.

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Migracijos departamentas Rusijos opozicijos atstovui Leonidui Volkovui penktadienį suteikė nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, jis galios penkerius metus. 

„Migracijos departamentas, nagrinėdamas Rusijos piliečio prašymą, atliko visas tokiais atvejais numatytas procedūras: analizavo paties Volkovo pateiktą prašymą ir motyvus, surinko viešą ir neviešą informaciją apie užsienietį, nustatyta tvarka kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir paprašė konsultacijos bei vertinimo, ar L. Volkovo gyvenimas nekelia grėsmės valstybės saugumui“, – Eltai nurodė įstaigos atstovas Rokas Pukinskas. 

Kaip nurodė Migracijos departamentas, išnagrinėjus L. Volkovą prašymą, nebuvo gauta jokios informacijos, kuri eliminuotų galimybę išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. 

„Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas 2026 m. birželio 5 dieną priėmė sprendimą išduoti L. Volkovui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Jis galios penkerius metus“, – nurodė R. Pukinskas. 

Kaip skelbė ELTA, šių metų pradžioje vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pranešė, kad rusų opozicionierius L. Volkovas gali toliau gyventi Lietuvoje. Tokį vertinimą Migracijos departamentui pateikė Valstybės saugumo departamentas (VSD). 

Žvalgybos institucija nenustatė aplinkybių, jog L. Volkovas remtų Rusijos režimą ir jo vykdomą agresiją prieš Ukrainą.

ELTA primena, kad į tarnybų akiratį L. Volkovas pakliuvo po to, kai buvo paviešintas jo ir Rusijos savanorių korpuso Ukrainos kariuomenės atstovės Anos Tiron privatus susirašinėjimas. Jame L. Volkovas neigiamai atsiliepė apie Ukrainos valdžią, džiaugėsi žinia apie nužudytą Rusijos savanorių korpuso vadą Denisą Kapustiną, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra gyvas. 

L. Volkovas laiške jį vadino naciu, džiaugėsi įvykdyta „denacifikacija“. Susirašinėjimą su Rusijos opozicijos atstovu paviešino pati A. Tiron. 

Migracijos departamentas sausio pradžioje kreipėsi į VSD, prašydamas įvertinti Lietuvoje gyvenančio Rusijos opozicijos atstovo teiginius apie Ukrainos karius ir pareigūnus. 

Vėliau ikiteisminis tyrimas dėl jo pasisakymų buvo pradėtas ir Ukrainoje.

 L. Volkovas iš Rusijos pasitraukė kilus arešto grėsmei. Šiuo metu jis turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Bukareštas, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Rumunijos Juodosios jūros Konstancos miesto uoste penktadienį sprogo jūrinis dronas. Per sprogimą, kuris įvyko apie 10.30 val. uosto civilinėje dalyje, niekas nenukentėjo, pranešė Rumunijos gynybos ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Šio tipo dronai naudojami ir kare kaimyninėje Ukrainoje. 

Po sprogimo pakrantėje aptikti dar trys jūriniai dronai, pranešė žinių portalas „Digi24“.

Praėjusią savaitę Rumunijoje netoli sienos su Ukraina dronas pataikė į namą. Per incidentą buvo sužeisti du žmonės.

Rumunijos duomenimis, tai buvo rusų dronas.

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir Vilniaus centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“ pasirašė ketinimų protokolą dėl 32 megavatų (MW) galios elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo. Elektros energija bus reikalinga „Gijų“ planuojamiems strateginiams projektams bei esamų įrenginių savų reikmių elektros tiekimui užtikrinti, praneša „Litgrid“.

„Lietuvoje sparčiai augant atsinaujinančių išteklių elektros gamybai, didėja galimybės verslui elektrifikuotis ir išnaudoti perteklinės generacijos laikotarpius lankstaus elektros vartojimo sprendimams. „Gijų“ projektai yra viena iš pirmųjų tokių iniciatyvų, kuri parodo, kad Lietuvos atsinaujinančių išteklių plėtros politika kuria naujas galimybes energijos efektyvumui didinti, o šilumos ir elektros sistemos turi daug potencialo sinergijai. Mūsų vertinimu, būtent šilumos tiekėjai gali būti geriausioje pozicijoje lanksčiai išnaudoti saulės ir vėjo energiją“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.

Pasak jo, šilumos tiekėjai Lietuvoje laikotarpiais, kai dėl didelės saulės ir vėjo elektros gamybos rinkoje susiformuoja perteklius ir žemos elektros kainos, naudodami tokias technologijas kaip šilumos siurbliai, elektriniai katilai, gali išnaudoti šilumos sistemos galimybes veikti kaip didžiulės energijos talpyklos. 

Vienas iš pavyzdžių – atliekinės nuotekų šilumos surinkimas panaudojant sukauptą energiją karšto vandens ir centrinio šildymo sistemose.

„Panaudodami išvalytų nuotekų šiluminę energiją ir kitus tvarius energijos šaltinius bei lanksčiai konvertuodami elektros energiją į šilumą, galėsime reikšmingai prisidėti prie miesto šilumos poreikio užtikrinimo ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Kartu tai yra pavyzdys, kaip šilumos sektorius gali tapti aktyviu energetikos transformacijos dalyviu – lanksčiai vartoti elektros energiją, išnaudoti atsinaujinančios generacijos laikotarpius ir kurti papildomą vertę tiek energetikos sistemai, tiek vilniečiams“, – cituojama „Gijų“ Projektų valdymo komandos vadovė Gabrielė Bitinė.

Kaip praneša „Litgrid“, „Gijų“ planuojami strateginiai projektai atveria naujas galimybes efektyviau išnaudoti vietinius energijos išteklius, didinti šilumos ir elektros sistemų sąveiką bei spartinti bendrovės perėjimą prie sprendimų be iškastinio kuro. 

Bendrovių susitarimas žymi svarbų žingsnį stiprinant energetikos sektoriaus dalyvių bendradarbiavimą ir kuriant sprendimus, kurie prisidės prie efektyvesnės, lankstesnės ir tvaresnės Lietuvos energetikos sistemos.

Maskva, birželio 5 d. (ELTA). Viena didžiausių virtualaus paslaugų tinklo (VPN) paslaugos teikėjų „Amnezia VPN“ jau keletą dienų beveik neveikia po patirtos didelio masto kibernetinės atakos. Bendrovė mano, kad už visus „Amnezia Free“ ir „Premium“ naudotojus paveikusios paskirstytų paslaugų trikdymo (DDoS) atakos stovi „Roskomnadzor“ – Rusijos žiniasklaidos reguliavimo institucija, atsakinga už interneto ryšio ribojimus, pranešė naujienų portalas „Meduza“.

Paslaugos kūrėjų teigimu, „Amnezia VPN“ naudotojai susiduria su prisijungimo problemomis nuo gegužės pabaigos: nebepasiekiami tam tikrose vietovėse esantys serveriai, programėlė veikia nestabiliai. Kūrėjai šiuos sutrikimus priskyrė „beprecedentei DDoS atakai tikslingo didelio skaičiaus „Amnezia VPN“ IP adresų blokavimo metu“.

Bendrovė dėl suderinto išpuolio apkaltino Rusijos valstybinę interneto priežiūros instituciją.

„Pirmąsyk galime patvirtinti, kad „Roskomnadzor“ ne tik pradėjo blokuoti VPN serverius, bet ir aktyviai puola mūsų infrastruktūrą“, – paskelbė ji.

DDoS – tai paskirstytojo atsisakymo aptarnauti kibernetinės atakos, kurios sustabdo prieigą prie interneto svetainės, apkraudamos jos serverius pertekliniu srautu. Tokio pobūdžio atakomis prieš įvairių Europos šalių valdžios institucijų interneto svetaines dažnai kaltinami prorusiški programišiai.

Pati institucija šio pareiškimo nekomentavo.

„Amnezia VPN“ atstovai apie išpuolį pirmą kartą pranešė birželio 1 d. Anot jos, su prieinamumo problemomis susidūrė ir kiti VPN paslaugų teikėjai.

Iš pradžių bendrovė prognozavo, kad visiškai atstatyti paslaugos veikimą truks keletą valandų, bet ryšio sutrikimai tebesitęsia iki šiol. Teigiama, kad ataka paveikė daugiau išteklių nei ankstesniais kartais ir paslaugų atkūrimas greičiausiai užtruks ilgiau nei įprastai.

Birželio 4 d. „Amnezia VPN“ pranešė, kad stengiasi „rasti veiksmingiausią būdą atkurti stabilų paslaugų veikimą“, ir kad „darbai vyksta visą parą“. 

Bendrovė, kaip ir daugelis kitų Kremliaus interneto ribojimų apėjimo paslaugų teikėjų, veiklos sutrikimų patyrė dar gegužės viduryje. Problemas su ryšiu ji priskyrė „masiniams blokavimams, susijusiems su cenzorių veiksmais“, bet daugiau informacijos ta tema nepateikė.

Ekspertai portalui „Meduza“ teigė, kad „Roskomnadzor“ nuolat tobulina blokavimo priemones, todėl VPN paslaugų teikėjai priversti nuolat išrasti naujus būdus šioms kliūtims apeiti.

ELTA primena, kad Rusijos valdžia jau keletą mėnesių riboja mobiliojo interneto paslaugas šalies gyventojams, teigdama, kad taip bandoma sukliudyti ukrainiečių kontratakoms, kurių metu naudojami dronai jungiasi prie vietinių duomenų teikėjų.

2025 m. liepos mėnesį Rusijos valdžios institucijos įtraukė VPN naudojimą į sunkinančiųjų aplinkybių baudžiamosiose bylose sąrašą. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo tų pačių metų rugsėjo 1 d.

Baku, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Per dronų ataką prieš du krovininius Laivus Azovo jūroje, Azerbaidžano vyriausybės duomenimis, žuvo penki azerbaidžaniečiai. Dar trys azerbaidžaniečiai buvo sužeisti, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Baku, remdamasi pranešimu iš Rusijos.

Paklausta apie Taganrogo įlankoje atakuotus laivus, ministerija nurodė, kad tarp įgulų narių buvo iš viso 25 Azerbaidžano piliečiai, tačiau laivai esą nepriklauso Azerbaidžanui.

Pasak rusų valstybinės žiniasklaidos, Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas dėl incidento apkaltino Ukrainą.

Azovo jūra yra Juodosios jūros, su kuria ją jungia Kerčės sąsiauris, dalis. Azovo jūros šalys yra Ukraina ir Rusija. Tačiau nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina nebeturi prieigos prie jos.

Oslas, birželio 5 d. (dpa-ELTA). Dar labiau pablogėjus jos sveikatai, Norvegijos kronprincesė Mette Marit įtraukta į laukiančiųjų plaučių transplantacijos sąrašą.

„Kronprincesės ligos eiga kelia nerimą“, – sakoma Norvegijos karališkųjų rūmų pranešime spaudai. 

„Po išsamių medicininių tyrimų ji įtraukta į asmenų, kuriems turi būti kuo greičiau atlikta plaučių transplantacija, sąrašą“, – sakė Arė Holmas, Oslo universiteto medicinos profesorius bei Oslo universitetinės klinikos vyriausiasis gydytojas ir plaučių ligų specialistas. Kol bus atlikta operacija, Mette Marit negalės nei dirbti, nei, kaip įprasta, vykdyti oficialių pareigų. 

Jos sveikatos būklė turės įtakos ir kronprinco Haakono bei vaikų – princesės Ingrid Alexandros ir princo Sverrės Magnus – programai bei veiklai, pranešė karališkieji rūmai. Mette Marit ir Haakonas atidėjo šventę, skirtą jų sidabrinių vestuvių sukakčiai, kuri buvo numatyta 2026 m. rugpjūtį. Kronprincesė, be to, nedalyvaus rugsėjį planuotoje viešnagėje Agderyje.

Kronprincas Hakkonas taip pat pakoreguos savo darbų programą, „kad galėtų praleisti daugiau laiko su kronprincese“. Prieš ir po operacijos, jis, be kita ko, apribos ilgesnes keliones Norvegijoje bei į užsienį.

„Todėl kronprincas nedalyvaus, kaip planuota, Jų Didenybių, Švedijos karaliaus ir karalienės, Auksinių vestuvių šventėje Stokholme birželio 13 d.“, – nurodoma pranešime.

Mette Marit serga nepagydoma liga plaučių fibroze, kuri sukelia plaučių randėjimą ir dusulį. Karūnos princesės sveikatos būklė pastaruoju metu pablogėjo. Gruodį rūmai paskelbė, kad Mette Marit anksčiau ar vėliau reikės plaučių transplantacijos.