Briuselis, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) trečiadienį pranešė stipriai sumažinusi vadinamosios „amžinosios cheminės medžiagos“ trifluoroacto rūgšties (TFA) leistiną paros suvartojimo normą. EFSA teigia atsižvelgusi į naujus įrodymus apie TFA poveikį pagrindiniam organizmo medžiagų apykaitą reguliuojančiam hormonui.

Europos Komisija ir valstybės narės, remdamosi agentūros sprendimu, dabar turėtų atnaujinti leistinas TFA koncentracijos ribas geriamajame vandenyje, kuriame ši medžiaga plačiai paplitusi.

TFA susidaro, kai suskaidomos įvairios medžiagos, įskaitant pesticidus, ir gali patekti į gruntinį vandenį, dirvožemį bei maistinius augalus.

„Sumažinome leistiną paros suvartojimo normą (LPN) iki 0,014 miligramo vienam kilogramui kūno svorio per parą, palyginti su ankstesne 0,05 verte“, – pranešė EFSA.

Tai yra TFA kiekis, kurį galima vartoti kasdien visą gyvenimą, be reikšmingo pavojaus sveikatai.

Spaudos pranešime pabrėžiama, kad naujoji LPN yra maždaug 3,5 karto mažesnė už ankstesniąją.

Nauji moksliniai duomenys parodė, kad „be kitų poveikių, TFA keičia tiroksino –skydliaukės gaminamo hormono, reguliuojančio medžiagų apykaitą organizme– lygį“, teigiama pranešime.

TFA yra mažiausias ir patvariausias perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų junginių (PFAS) tipas. Jos dažnai vadinamos „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“, nes jų skilimas trunka itin ilgai.

PFAS yra sintetinės cheminės medžiagos, itin plačiai naudojamos pramonėje – nuo virtuvės indų nesvylančia / nelimpančia danga ir neperšlampamų drabužių iki pramoninės gamybos. TFA yra viena iš labiausiai paplitusių ir sunkiausiai pašalinamų medžiagų.

ES valstybės narės privalo stebėti PFAS koncentraciją geriamajame vandenyje, o kitos stebėsenos programos seka PFAS koncentraciją maisto produktuose.

Italijoje įsikūrusi maisto saugos tarnyba teigė, kad ankstesnės saugios TFA koncentracijos ribos, kurios buvo nustatytos 2017 m., buvo grįstos ribotais duomenimis.

Mokslininkai savo naująją analizę grindė Europos šalių toksikologiniais tyrimais, Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) duomenimis ir gausiais įrodymais, surinktais iš 170 tyrimų bei mokslinių esė.

Jų teigimu, surinkti duomenys rodo, kad TFA greičiausiai nėra genotoksiška medžiaga, t. y. nesugeba pažeisti ląstelių DNR.

Tačiau jie atkreipė dėmesį į keletą sričių, kuriose reikėtų atlikti tolesnius tyrimus, įskaitant TFA potencialą sukelti vėžį ir sutrikdyti imuninės sistemos vystymuisi.

Aplinkos chemijos profesorius ir PFAS specialistas Hansas Peteris Arpas naujienų agentūrai AFP teigė, kad jis „būtų nustebęs“, jei leistina paros norma „ateityje nebūtų peržiūrėta ir sumažinta“, ypač atsižvelgiant į tai, kad TFA koncentracijos maisto produktuose turėtų didėti.

Prancūzijos sveikatos agentūra ANSES patvirtino AFP, kad šalies vyriausybė paprašė ją peržiūrėti leidžiamą TFA normą geriamajame vandenyje, remiantis nauja EFSA nustatyta riba.

Kelios kitos Europos šalys kaip Danija ir Nyderlandai žemesnes leistinas normas nustatė jau anksčiau.

Vašingtonas/Teheranas, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Jungtinėms Valstijoms ir Iranui surengus daugiau smūgių, trečiadienį pašoko pasaulinės naftos kainos, o tarptautinio etalono Šiaurės jūros „Brent“ rūšies naftos kaina pirmą kartą per beveik šešias savaites perkopė 95 JAV dolerių ribą.

Ateities sandorių naftos kainų prieaugiai vėliau šiek tiek sumažėjo, bet vis tiek sudarė apie 3,5 proc.

Dėl naujų JAV smūgių Teherane buvo suaktyvinta oro gynyba, o prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai perspėjo, kad „dar nebaigė“ karo su Iranu, kuris jo šaliai jau kainavo 37,5 mlrd. dolerių (beveik 33 mlrd. eurų). Priešininkų kovoms dėl strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio lėmus preliminaraus susitarimo žlugimą, Artimųjų Rytų karas išsiplėtė ir apėmė kitą svarbią pasaulinio naftos tiekimo arteriją regione. 

Nepaisant to, JAV diplomatijos vadovas Marco Rubio pakartojo Vašingtono pareiškimą, kad jis yra pasirengęs pasitelkti diplomatiją ieškant sutarimo su Teheranu.

Ateities sandorių naftos kainos pastarosiomis savaitėmis smarkiai augo, nors buvo nukritusios į ikikarinį lygį, nes buvo puoselėjamos viltys, kad susitarimas dėl karo pabaigos išsilaikys. Perspektyva, kad nafta vėl pabrangs iki 100 dolerių, dėl smurto eskalacijos tapo realistiška, jei įtampa nenuslūgs.

Kyjivas, liepos 22 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tinkle „Facebook“ patvirtino smūgius logistikos centrams Rusijos Krasnodaro ir Stavropolio srityse, taip pat naftos saugyklai, tanklaiviui ir keturiems Rusijos šešėlinio laivyno laivams Juodojoje ir Azovo jūrose.

„Ukrainos tolimojo nuotolio sankcijos šiandienė sėkmingai smogė svarbiems taikiniams Krasnodaro ir Stavropolio srityse – logistikos centrams, kurie rusų kariuomenę aprūpina dronų komponentais, navigacijos prietaisais ir kita įranga, taip pat dar vienai naftos saugyklai. Juodojoje ir Azovo jūrose atakuotas tanklaivis ir keturi Rusijos šešėlinio laivyno laivai“, – teigiama įraše.

V. Zelenskis padėkojo Ukrainos kariams už šiuos sėkmingus smūgius.

„Mes teisėtai grąžiname karą namo – į Rusiją. Reikalinga taika. Ukraina pateikė Rusijai visus pasiūlymus. Reikia priversti ją gręžtis į diplomatiją“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis birželį davė leidimą Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) 40 dienų operacijai, kad priverstų Rusiją užbaigti karą.

Vilnius, liepos 22 d. (ELTA). Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos ministrai susitarė vystyti bendrus Baltijos energetikos sistemos rezervinius pajėgumus, kurie leistų greičiau atkurti elektros tiekimą gyventojams ir verslui įvairių grėsmių ar kritinės infrastruktūros pažeidimų atvejais. 

Trečiadienį energetikos ministras Lukas Savickas kartu su Latvijos ir Estijos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją dėl Baltijos energetikos sistemos rezervinių pajėgumų sukūrimo, pranešė Energetikos ministerija.

„Geopolitinė įtampa ir dėl klimato kaitos dažnėjančios stichinės nelaimės kelia vis daugiau iššūkių energetikos infrastruktūrai. Bendri rezervai ir susitarimas koordinuoti veiksmus ekstremaliųjų situacijų metu padės užtikrinti patikimesnį energijos tiekimą gyventojams, o bendri sprendimai leis efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis stiprinti energetikos infrastruktūros saugumą“, – pranešime cituojamas L. Savickas.

Pagal susitarimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai bendrai įvertins avarinę elektros tinklų įrangą, reikalingą užtikrinti kuo greitesnį elektros tiekimo atkūrimą visose Baltijos valstybėse įvairių grėsmių ar gedimų atveju. 

Tokia avarinė įranga gali apimti transformatorius, perdavimo stulpus, generatorius ir kitus rezervinius išteklius.

Atlikus bendrą vertinimą, planuojama teikti bendrą paraišką dėl Europos Sąjungos finansavimo, siekiant įsigyti ir prižiūrėti rezervinius pajėgumus Baltijos regiono lygmeniu. 

Pasak ministerijos, finansavimas pagal gerokai sumažintų investicijų naštą elektros vartotojams.

Vilnius, liepos 22 d. (ELTA). Apeliaciniam teismui pripažinus, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia pasitikintis teismų sprendimais. Anot ministro pirmininko, kokių veiksmų imtis toliau, turi nuspręsti parlamentas. 

„Pasitikiu teismų sprendimais. Seimo valioje spręsti, kokių veiksmų toliau imtis“, – Eltai perduodame komentare nurodė M. Sinkevičius. 

Kaip skelbė ELTA, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad R. Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų.

Apeliacinis teismas padidino R. Žemaitaičiui anksčiau skirtą piniginę baudą – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.

Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartu su advokatu apeliaciniais skundais siekė išteisinimo. Šiuos skundus Apeliacinis teismas atmetė.

Šis teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, jis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).

Pagal Seimo statutą, jei parlamentaras yra pripažįstamas kaltu baudžiamojoje byloje, naikinamas jo mandatas. 

Pats R. Žemaitaitis Eltai tvirtino, kad iš Seimo nesitrauks. Be to, teismo sprendimą jis pavadino politiniu, sakė, kad jį skųs LAT.

ELTA primena, kad pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.

Šį teismo sprendimą patvirtino Apeliacinis teismas.

Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.

Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje. 

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės. 

Vilnius, liepos 22 d. (ELTA). Nuo kitos savaitės sostinėje mėnesiui uždaroma Taikos gatvės atkarpa Justiniškių mikrorajone.

Kaip pranešė savivaldybės įmonė „Grinda“, nuo liepos 27 iki rugpjūčio 31 dienos dalyje šios gatvės bus vykdoma paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcija.

Darbų metu per remontuojamą Taikos gatvės atkarpą tranzitinis transporto priemonių eismas nevyks, o pėstiesiems eismo ribojimai nebus taikomi.

Taip pat pažymima, kad gyventojams bus užtikrintas privažiavimas prie visų namų.

Be to, dėl rekonstrukcijos laikinai keisis ir 43 bei 73 maršrutų autobusų trasos. Nurodoma, kad autobusai važiuos apylanka per Rygos gatvę ir stos laikinose Justiniškių bei Atžalyno stotelėse.

Kinšasa, liepos 22 d. (dpa-ELTA). Kongo Demokratinėje Respublikoje Ebola jau pražudė beveik tūkstantį žmonių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas pranešė, kad patvirtintų mirčių skaičius pasiekė 999. Susirgusiųjų registruota 2 473. 737 pacientai gydomi izoliacijoje.

Instituto duomenimis, šiuo metu atsekama 82 proc. visų patvirtintų Ebolos atvejų kontaktų. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), kad ligos plitimas būtų sustabdytas, būtina nustatyti ir stebėti 90 proc. visų žmonių, turėjusių kontaktą su infekuotu asmeniu.

Iki šiol užsikrėtimai pavojingu virusu registruoti penkiose 116 mln. gyventojų turinčios šalies provincijose iš 26. Protrūkio centre yra šiaurės rytinė Iturio provincija. Ituris ribojasi su Uganda ir Pietų Sudanu. Ugandoje taip pat būta Ebolos infekcijų, įskaitant du mirties atvejus.

Ebolos karštinė yra gyvybei pavojinga liga. Virusas plinta per fizinį kontaktą ir kontaktą su kūno skysčiais. Liga gali sukelti didelį karščiavimą, pykinimą ir sunkų vidinį kraujavimą.

Dabartinį protrūkį suvaldyti ypač sunku dar ir dėl to, kad prieš Bandibadžio Ebolos atmainos sukėlėją iki šiol nėra nei vakcinos, nei specifinio gydymo. Nuo liepos pradžios vyksta dviejų antivirusinių gydymo metodų klinikiniai tyrimai.

Vašingtonas, liepos 22 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pritarė istoriniam branduoliniam susitarimui su Saudo Arabija, praneša JAV žiniasklaida.

Šis susitarimas padėtų karalystei, kuri yra ilgametė Irano varžovė, sukurti civilinę branduolinę programą ir galėtų praskinti kelią urano sodrinimui Saudo Arabijos teritorijoje, remdamasis vyriausybės pareigūnais antradienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, tapęs pirmąja apie tai paskelbusia JAV žiniasklaidos priemone. Apie branduolinį susitarimą pranešė ir „The New York Times“.

Teigiama, kad šis milijardų dolerių vertės susitarimas galios 30 metų, suteiks svarbų vaidmenį JAV bendrovėms statant Saudo Arabijos branduolinę infrastruktūrą ir užkirs kelią kitiems užsienio konkurentams. Pagrindinė nuostata numato, kad JAV įmonės Saudo Arabijoje pastatys urano sodrinimo gamyklą, jei bendras JAV ir Saudo Arabijos tyrimas parodys, jog toks ėjimas yra tikslingas.

Pranešama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija mano, jog šios partnerystės leistų JAV daryti įtaką Saudo Arabijos branduolinei programai, tuo pačiu užtikrinant, kad ji negalėtų būti netinkamai panaudota kariniais tikslais.

Manoma, kad šiam susitarimui, kuris artimiausiomis dienomis turėtų būti pateiktas JAV Kongresui, jog jis jį peržiūrėtų, bus priešinamasi, pranešė abu laikraščiai, nes daugelis įstatymų leidėjų prieštarauja branduolinių technologijų plitimui politiškai nestabiliuose Artimuosiuose Rytuose.

„The New York Times“, remdamasis vyriausybės pareigūnais, pranešė, kad D. Trumpas buvo priverstas leistis į kompromisus, jog susitarimas būtų sudarytas. Jis esą sutiko su sąlygomis, kurios galėtų neleisti tarptautiniams inspektoriams gauti prieigą prie tam tikrų objektų, ypač tų, dėl kurių kiltų įtarimų, kad branduolinis kuras gali būti nukreiptas į ginklų programas, skelbė laikraštis.

Pasak pranešimų, susitarimas gali būti pasirašytas jau trečiadienį.

JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas jau vedė derybas dėl tokio susitarimo, kai 2025 m. balandį lankėsi regione. Tuo metu jau sklandė spėlionės apie galimą naują energetikos susitarimą tarp abiejų šalių, kuris galėtų praskinti kelią branduolinei programai šioje dykumų karalystėje.

JAV anksčiau kalbėjosi su Saudo Arabija apie galimą dvišalių santykių su Izraeliu normalizavimą. Mainais buvo aptarta parama Rijadui jo branduolinės programos klausimu ir galimas naujas saugumo susitarimas. Tačiau Saudo Arabijos ir Izraelio santykių normalizavimo procesas buvo įšaldytas, kai 2023 m. pabaigoje kilo Gazos karas.

Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas, kuris yra faktinis karalystės valdovas, ir toliau reiškė „didelį“ savo šalies susidomėjimą civilinės branduolinės programos vystymu. 2018 m. duodamas interviu transliuotojui CBS, jis sakė, kad Saudo Arabija siektų „kuo greičiau“ įgyti branduolinių ginklų, jei jų įgytų Iranas.

Saudo Arabija ir Iranas jau seniai varžosi dėl įtakos regione. Nors abi šalys 2023 m. atkūrė diplomatinius santykius pagal Kinijos tarpininkautą susitarimą, po kelis dešimtmečius trukusios geopolitinės konkurencijos, kurią daugiausia lėmė sunitų ir šiitų susiskaldymas, tarp jų išlieka didelis nepasitikėjimas.

Oslas, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Norvegijoje trečiadienį paminėtos 15-osios išpuolių sostinėje Osle ir Utiojos saloje metinės. Per ceremoniją prie prieš kelias dienas atidaryto memorialo, skirto 77 aukoms pagerbti., Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Störė pareiškė, kad šie išpuoliai buvo „ataka prieš pagrindines vertybes, kuriomis paremta mūsų šalis: tai žmogaus teisės, lygybė, teisingumas, įvairovė ir tolerancija“.

2011 m. liepos 22 d. dešinysis ekstremistas Andersas Behringas Breivikas pradžioje susprogdino bombą Oslo vyriausybiniame kvartale, čia žuvo aštuoni žmonės. Po to jis Utiojos saloje nužudė dar 69 žmones. Dauguma jų buvo Norvegijos darbo partijos jaunimo organizacijos vasaros stovyklos dalyviai. Vėliau A. B. Breivikas nurodė dešiniojo ekstremizmo motyvus. 2012 m. jis buvo nuteistas 21 metų laisvės atėmimo bausme.

Per ceremoniją trečiadienį kalbėjo ir Darbo partijos jaunimo skyriaus pirmininkas, prieš 15 metų buvęs Utiojoje.

„Nors šiandieninė karta asmeniškai nebeprisimena šio įvykio, ji paveldi iš mūsų pareigą niekada nepamiršti“, – kalbėjo jis.

Liepos viduryje Norvegijos vidaus slaptoji tarnyba PST paskelbė ataskaitą, kurioje įspėjo dėl tolesnių išpuolių. A. B. Breiviko nusikaltimas „vis labiau motyvuoja kraštutinių dešiniųjų veikėjus“, teigiama dokumente. Ypač didelį nerimą esą kelia „nepilnamečiai, kurie radikalizuojasi“.

Trečiadienį dar buvo planuojamos atminimo pamaldos Oslo katedroje ir ceremonija Utiojoje.

Maskva, liepos 22 d. (ELTA). Pirmadienį Rusija oficialiai prisijungė „kaip trečioji šalis prie 2025 m. Lietuvos inicijuoto teismo proceso prieš Baltarusiją pagal Protokolą dėl migrantų įvežimo, papildantį Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą“, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba, kurią cituoja „Pozirk“.

Atitinkama deklaracija, „Pozirk“ teigimu, buvo pateikta Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) ir paskelbta jo interneto svetainėje.

Maskva skundžiasi „bandymais iškreipti tarptautinių sutarčių turinį siekiant vesti „teisinį karą“ prieš geopolitinius priešininkus“, esą kenkiančius „tarptautinės teisės pagrindams“ ir vedančius „prie tarptautinių teisminių institucijų politizavimo“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, dalyvavimą procese esą lėmė „sąžiningas ketinimas išlaikyti stabilų ir teisingą atitinkamų tarptautinių sutarčių aiškinimą, išvengti nepagrįstai plačios interpretacijos, kuri pakenktų jų veiksmingumui, ir taip sustiprinti jų teisinį režimą“.

ELTA primena, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) gegužės 18 d. pranešė, jog Lietuva padavė Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės pasienyje.

„Vyriausybė šiandien, gegužės 19 d., Tarptautiniame Teisingumo Teisme iškėlė bylą prieš Baltarusiją, siekdama Baltarusijos režimo atsakomybės už didelio masto migrantų įvežimo į Lietuvą organizavimą. Byla susijusi su valstybių įsipareigojimų – pagal Jungtinių Tautų Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru – pažeidimais“, – teigiama URM atsiųstame pranešime.

Lietuva nuo 2021 m. susiduria su augančiu migrantų srautu iš Baltarusijos, teigė URM. Pasak ministerijos, Lietuvos institucijų surinkti įrodymai patvirtina, kad Baltarusijos režimas tiesiogiai įsitraukė organizuodamas migrantų srautus į Lietuvą. 

Baltarusijos pasienio tarnybos, pasak URM, nepaisė pakartotinių prašymų bendradarbiauti ir atsisakė dirbti su Lietuvos institucijomis.

Oficialiais duomenimis, iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios 2021 m. Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti daugiau nei 23 tūkst. atėjūnų.