Oslas, birželio 5 d. (dpa-ELTA). Dar labiau pablogėjus jos sveikatai, Norvegijos kronprincesė Mette Marit įtraukta į laukiančiųjų plaučių transplantacijos sąrašą.

„Kronprincesės ligos eiga kelia nerimą“, – sakoma Norvegijos karališkųjų rūmų pranešime spaudai. 

„Po išsamių medicininių tyrimų ji įtraukta į asmenų, kuriems turi būti kuo greičiau atlikta plaučių transplantacija, sąrašą“, – sakė Arė Holmas, Oslo universiteto medicinos profesorius bei Oslo universitetinės klinikos vyriausiasis gydytojas ir plaučių ligų specialistas. Kol bus atlikta operacija, Mette Marit negalės nei dirbti, nei, kaip įprasta, vykdyti oficialių pareigų. 

Jos sveikatos būklė turės įtakos ir kronprinco Haakono bei vaikų – princesės Ingrid Alexandros ir princo Sverrės Magnus – programai bei veiklai, pranešė karališkieji rūmai. Mette Marit ir Haakonas atidėjo šventę, skirtą jų sidabrinių vestuvių sukakčiai, kuri buvo numatyta 2026 m. rugpjūtį. Kronprincesė, be to, nedalyvaus rugsėjį planuotoje viešnagėje Agderyje.

Kronprincas Hakkonas taip pat pakoreguos savo darbų programą, „kad galėtų praleisti daugiau laiko su kronprincese“. Prieš ir po operacijos, jis, be kita ko, apribos ilgesnes keliones Norvegijoje bei į užsienį.

„Todėl kronprincas nedalyvaus, kaip planuota, Jų Didenybių, Švedijos karaliaus ir karalienės, Auksinių vestuvių šventėje Stokholme birželio 13 d.“, – nurodoma pranešime.

Mette Marit serga nepagydoma liga plaučių fibroze, kuri sukelia plaučių randėjimą ir dusulį. Karūnos princesės sveikatos būklė pastaruoju metu pablogėjo. Gruodį rūmai paskelbė, kad Mette Marit anksčiau ar vėliau reikės plaučių transplantacijos.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Kovai su kontrabanda ir kitais finansiniais nusikaltimais šalies bei Europos Sąjungos (ES) biudžetams, Vidaus reikalų ministerija (VRM) svarsto steigti naują instituciją. 

„VRM, ieškodama naujų teisinių instrumentų pažaboti kontrabandos ir kitus ekonominio pobūdžio nusikaltimus, svarsto įsteigti naują instituciją, skirtą kovai su nusikaltimais valstybės ir Europos Sąjungos biudžetams. Tai būtų nauja profesionali statutinė tarnyba, kurios sudėtyje veiktų dabartinė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba bei Muitinės kriminalinė tarnyba“, – teigiama VRM pranešime žiniasklaidai. 

Ministerijos teigimu, naujai steigiama statutinė tarnyba užtikrintų viešųjų finansų apsaugą, prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos užkardymo bei greitesnio organizuotų nusikalstamų grupių veiklos demaskavimo. 

„Numatoma, kad įsteigus Nusikaltimų iždui tyrimo tarnybą būtų sukurta vieninga organizacinė struktūra, leidžianti efektyviau koordinuoti tyrimus, greičiau keistis duomenimis, sutelkti ekspertines kompetencijas ir kryptingiau nukreipti ribotus valstybės resursus į didžiausią žalą darančių nusikalstamų veikų užkardymą“, – nurodo VRM.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad įprastai tokio pobūdžio nusikaltimus tiriančios šalies institucijos veikdavo fragmentuotai ir nekoordinuotai. Naujai steigiama tarnyba, anot ministro, sutelktų turimus pajėgumus į vienas rankas. 

„Sutelkus turimus tarnybų resursus ir pajėgumus į vienas rankas, tai ne tik leistų išvengti funkcijų dubliavimo ar greičiau keistis informacija, veikti koordinuotai, bet ir efektyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kuris daro nemažą žalą mūsų valstybės biudžetui“, – VRM pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras.

Penktadienį surengtos spaudos konferencijos metus vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius patikslino, kad dėl galimai naujos tarnybos steigimo buriama darbo grupė, kurioje dirbs įvairių teisėaugos institucijų atstovai.

„Vienas iš grupės tikslų yra greitai pateikti pasiūlymus dėl procesų gerinimo“, – sakė ministras.

FNTT direktorius Rolandas Kiškis teigė, kad VRM prašymu institucija atliko analizę apie finansinius nusikaltimus, jų tyrimo specifiką, grėsmių vertinimą. Anot R. Kiškio, atliekant šį vertinimą, buvo prieita išvados, kad tiriant tam tikrus finansinius nusikaltimus kelių institucijų funkcijos ima dubliuotis.

„Mūsų manymu, yra tam tikros bendros tendencijos, funkcijų dubliavimas, kaip pavyzdys, vieną Baudžiamojo kodesko straispnį, tarkime, PVM sukčiavimą, mes tiriame kartu su policija ir dubliuojamės. Generalinė prokuratūra turi rašyti rekomendacijas dėl funkcijų paskirstymo pagal tam tikrus kriterijus“, – dėstė R. Kiškis.

Vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius, atsakinėdamas į klausimas, teigė, kad svarstoma konsoliduoti, tai yra sujungti, FNTT, Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba bei Muitinės kriminalinė tarnyba į vieną intituciją.

„Tai yra apjungimas“, – akcentavo ministras.

Tiesa, V. Kondratovičius tiksliai neįvardijo, kurios institucijos jungtųsi prie kurių, siekiant konsolidacijos.

FNTT vadovas R. Kiškis pridūrė, kad galimas institucijų apjungimas bus svarstomas, visų pirma, siekiant efektyvesnio nusikaltimų iždui ištyrimo.

Didžiausią žalą daro PVM sukčiavimai

VRM duomenimis, didžiausią žalą ES ir šalių narių biudžetams daro šios nusikalstamos veiklos: Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimai, įskaitant dingusio prekeivio schemas, sukčiavimas akcizais, importo muitų sukčiavimai, subsidijos.

„Dėl patiriamų valstybės biudžeto nuostolių, mažėja ne tik mokesčių pajamos, bet ir kyla ekonominis nestabilumas, rinkos dalį užima neteisėtai ekonominę veiklą vykdantys veikėjai“, – pabrėžia ministerija. 

Nurodoma, kad didžiausios rizikos, susijusios su finansinio pobūdžio nusikaltimais, fiksuojamos prekybos, paslaugų teikimo, statybų, transporto ir apdirbamosios gamybos sektoriuose. 

Vašingtonas, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Penktadienį JAV Senatas patvirtino 70 mlrd. dolerių finansavimą prezidento Donaldo Trumpo itin griežtoms kovos su imigracija priemonėms.

Finansavimas patvirtintas po ilgos balsavimų dienos ir apsvarsčius daugybę pakeitimų, atskleidusių respublikonų vidinius nesutarimus dėl kai kurių kitų itin prieštaringai vertinamų JAV prezidento pasiūlymų.

Šiuo įstatymo projektu Imigracijos ir muitinės tarnybai (ICE) bei Pasienio tarnybai būtų užtikrintas finansavimas iki pat D. Trumpo kadencijos pabaigos, o jis pats nuskintų didžiulę pergalę vienu savo prioritetinių klausimų po mėnesius trukusių aršių susirėmimų dėl imigracijos politikos įgyvendinimo ateities.

Dabar įstatymo projektas keliauja į Atstovų Rūmus, kur respublikonų lyderiai tikisi jo patvirtinimo kitos savaitės pradžioje, kad galėtų jį nusiųsti prezidentui pasirašyti.

Šis paketas priimtas po rekordiškai ilgo Vidaus saugumo departamento (DHS) veiklos dalinio sustabdymo šių metų pradžioje, demokratams atsisakius pritarti naujam finansavimui imigracijos politikos įgyvendinimo institucijoms, jeigu nebus apribotos tokios taktikos kaip reidai jautriomis laikomose vietose ir pareigūnų kaukių dėvėjimas.

Respublikonai šiuos opozicijos reikalavimus atmetė ir nusprendė finansuoti ICE bei Pasienio tarnybą pasinaudodami pagreitintu „biudžeto suderinimo“ procesu, sudarančiu sąlygas apeiti demokratų pasipriešinimą, jei sugebama išlaikyti savo partijos narių vienybę.

Senato balsavimas vyko po ilgas valandas trukusio pataisų maratono, Vašingtone žinomo kaip „vote-a-rama“ – chaotiško proceso, įstatymų leidėjams suteikiančio galimybę priversti kolegas balsuoti dėl politiškai jautrių klausimų prieš galutinį priėmimą.

D. Trumpui šis procesas reiškė atnaujintą dėmesį prieštaringai vertintiems jo siūlymams, sukėlusiems nerimą jo partijos viduje: be kita ko, dėl vadinamojo „kovos su suginklinimu“ fondo savo sąjungininkams, teigiantiems, esą valdžia juos neteisėtai persekiojo, ir dėl 1 mlrd. dolerių, JAV prezidento prašytų saugumo priemonėms jo planuojamai Baltųjų rūmų pokylių salei.

Pagrindiniame imigracijos įstatymo projekte lėšų pokylių salei jau neliko, tačiau abiejų klausimų svarstymai puikiai iliustravo platesnį respublikonų nerimą dėl stojimo ginti D. Trumpo prioritetus prieš kadencijos vidurio rinkimus, kuriuose, kaip manoma, dominuos rinkėjų susirūpinimas dėl pragyvenimo išlaidų.

JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimai numatyti šių metų lapkričio 3 d.

Berlynas, birželio 5 d. (dpa-ELTA). Verslo žurnalas „Forbes“ skaičiuoja, kad JAV popmuzikos superžvaigždė Taylor Swift tapo turtingiausia muzikante visų laikų istorijoje – jos turtas nuo 2024 m. išaugo dvigubai ir šiuo metu jo vertė siekia 2 mlrd. JAV dolerių.

36-erių atlikėjai T. Swift, įrašiusiai tokius itin populiarius hitus kaip „Shake it Off“, milijardiere tapti padėjo jos 2024 m. surengtas turas „Eras Tour“.

„Forbes“ pavadino T. Swift viena iš komerciškai sėkmingiausių visų laikų dainų kūrėjų.

2020 m. T. Swift sukėlė perversmą muzikos industrijoje, iš naujo įrašydama didžiąją dalį savo diskografijos. Dėl to visi autoriniai mokesčiai atiteko jai.

„Forbes“ taip pat pranešė, kad jos koncertinis turas tapo pelningiausiu koncertiniu turu istorijoje, o jo pajamos siekė 2,2 mlrd. JAV dolerių. Žurnalas teigė, kad už šiuos pinigus ji atpirko teises į savo pirmuosius įrašus.

Ilgametis ginčas dėl teisių į albumus

Karjeros pradžioje T. Swift pasirašė sutartį su įrašų kompanija „Big Machine“ ir ten įrašė savo pirmuosius šešis albumus. Kaip įprasta, teisių savininkė buvo įrašų kompanija, kuri 2019 m. jas už daugiau nei 300 mln. JAV dolerių pardavė buvusio muzikos vadybininko Scooterio Brauno bendrovei.

T. Swift teigė, kad tai buvo padaryta nepasitarus su ja ir negavus jos sutikimo.

Po to prasidėjo metų metus trukęs viešas ginčas, kurį T. Swift taip pat dažnai apdainuodavo savo dainose. 2020 m. S. Braun įgytas teises pardavė naujam savininkui – šįkart Los Andželo investicinei įmonei „Shamrock Capital“, iš kurios T. Swift dabar jas ir atpirko.

2025 m. T. Swift paskelbė įsigijusi teises į savo pirmuosius šešis albumus.

Sudarydamas milijardierių reitingus, „Forbes“ daugiausia remiasi viešai prieinama informacija apie turtą, pavyzdžiui, akcijas, nekilnojamąjį turtą, meno kūrinius ir kitokias prabangos prekes. Tiesa, šie skaičiai laikomi netiksliais ir dėl jų kartais kyla ginčų.

Beirutas, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Per Izraelio atakas Pietų Libano Tyro mieste, vietos duomenimis, naktį į penktadienį žuvo septyni žmonės.

Per smūgį netoli Džabal Amel ligoninės būta keturių žuvusiųjų ir septynių sužeistųjų, penktadienį pranešė Libano civilinės gynybos šaltiniai. Lengvai apgadintas ligoninės pastatas. Taip pat pataikyta į banko pastatą.

Per kitą ataką gyvenamojoje miesto teritorijoje, anot duomenų, žuvo trys žmonės ir dar penki buvo sužeisti, įskaitant du vaikus.

Izraelio kariuomenė savo ruožtu paskelbė, kad atakuos „Hezbollah“ taikinius trijose vietose į šiaurę nuo Litani upės ir paragino teritorijos gyventojus evakuotis.

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Bendrovės „Grinda“ ir „Vilniaus vandenys“ praneša, apie baigtą pirmąjį kapitalinio remonto etapą sostinės istorinėje Trakų gatvėje. Darbų metu suremontuota gatvės atkarpa nuo Vokiečių iki Pranciškonų gatvių, atnaujinti vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengta paviršinių nuotekų sistema ir rekonstruotas grindinys, išplėsti šaligatviai.

Be to, suremontuota gatvė pritaikyta saugiau judėti pėstiesiems ir žmonėms su negalia, įrengta moderni lietaus surinkimo sistema, kuri, tikimasi, užtikrins patogesnį judėjimą šaligatviais bei sumažins rūsių užliejimo liūčių metu riziką.

„Antrojo Trakų gatvės kapitalinio remonto etapo metu beveik 230 metrų atkarpoje nuo Pranciškonų iki Kėdainių gatvės tęsiami analogiški darbai, kurių pabaiga numatyta 2026 m. ketvirtajame ketvirtyje. Šioje atkarpoje pėstieji gali judėti laisvai, tačiau ribojamas automobilių eismas, apribotas patekimas į kiemus automobiliu ir, kaip ir pirmajame etape, lieka pakeista 89 maršruto autobuso trasa“, – teigiama pranešime. 

Per pirmąjį Trakų gatvės rekonstrukcijos etapą „Grinda“ ir „Vilniaus vandenys“ bendrai investavo daugiau nei 697 tūkst. eurų. Bendrovės rekonstravo 316 metrų vandentiekio tinklų, 89 metrų nuotekų tinklų, įrengė 340 metrų naujų paviršinių nuotekų tinklų, sutvarkė 120 metrų važiuojamosios dalies grindinio ir 240 metrų šaligatvių.

Trečiasis – baigiamasis – Trakų gatvės rekonstrukcijos etapas apims likusią gatvės atkarpą nuo Kėdainių iki Pylimo gatvės ir bus įgyvendinamas po antrojo etapo pabaigos.

(nauja trečia pastraipa)

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Trečią kartą pristatytame „Michelin Guide Lithuania“ sąraše atsidūrė 44 restoranai, „Michelin“ žvaigždes šiemet iš viso pelnė 5 restoranai – „Deep Roots“, „Red Brick“, „Demo“, „Džiaugsmas“ ir „Nineteen18“.

Šiemet į prestižinį gidą įtraukta 7 restoranais daugiau nei pernai.

„Michelin“ žvaigždes išlaikė pernai jas gavęs sostinės restoranai „Džiaugsmas“, „Nineteen18“ ir „Demo“, naujai žvaigždę gavo Vilniuje esantis „Deep Roots“ ir Ukmergės rajone įsikūręs „Red Brick“.

„Lietuvos gastronomijos kultūra jau kurį laiką išgyvena tikrą proveržį, o trečiasis „Michelin“ gido leidimas yra dar vienas tvirtas įrodymas, kad mūsų šefų talentas bei meistriškumas atitinka aukščiausius pasaulinius standartus“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Už geriausią kainos ir kokybės santykį skiriamas „Bib Gourmand“ apdovanojimas atiteko „Pievos“, „Augustin“, „B‘ARN Bistro“, „El Gato Negro“, „14Horses“, „Gaspar‘s“, „Le Travi“ ir „Nüman“ restoranams.

Visą „Michelin“ Lietuvoje rekomenduojamų vietų sąrašą sudaro 31 restoranas, iš kurių 8 naujai įtraukti į sąrašą, jame – „Buff On“, „Elēno“, „Monist“, „OMAKASE by Vaidas Užgerys“, „Palanga“, „Saint-Malo“, „SIJA“, „Skóg“, „Alba Bistro“, „Amandus“, „Apvalaus Stalo Klubas“, „Arrivée“, „Da Antonio“.

Taip pat – „DIA“, „Elven“, „Ertlio Namas“, „Fabrikėlis“, „Farmer & The Ocean“, „HeJi“, „Justa Pasta“, „Kristoforas“, „Momo Grill“, „monai“, „Monte Pacis“, „MOTÍF“, „PACAI Restaurant“, „Protėviai“, „Somm“, „Stebuklai“, „Stikliai“ ir „Uoksas“.

Paskelbti ir specialieji  „Michelin“ įvertinimai – Jaunojo šefo apdovanojimas skirtas Ignui Damanskui iš restorano „Red Brick“, geriausiu someljė pripažintas Ignatij Semionov iš „Saint-Malo“, apdovanojimu už aptarnavimą įvertintas Paulius Žekonis iš „Nüman“, o metų atidarymo apdovanojimą ekspertai skyrė Rokui Vasiliauskui ir restoranui „SIJA“.

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova teigė, kad tyrimai rodo, jog net šeši iš dešimties keliautojų yra linkę pratęsti savo viešnagę šalyje, jei joje yra „Michelin“ įvertintų vietų.

„Michelin Guide Lithuania“ pristatymas penktadienį vyks naujoje Vilniaus geležinkelio stoties „Saulės salėje“. 

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Kovai su kontrabanda ir kitais finansiniais nusikaltimais šalies bei Europos Sąjungos (ES) biudžetams, Vidaus reikalų ministerija (VRM) svarsto steigti naują instituciją. 

„VRM, ieškodama naujų teisinių instrumentų pažaboti kontrabandos ir kitus ekonominio pobūdžio nusikaltimus, svarsto įsteigti naują instituciją, skirtą kovai su nusikaltimais valstybės ir Europos Sąjungos biudžetams. Tai būtų nauja profesionali statutinė tarnyba, kurios sudėtyje veiktų dabartinė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba bei Muitinės kriminalinė tarnyba“, – teigiama VRM pranešime žiniasklaidai. 

Ministerijos teigimu, naujai steigiama statutinė tarnyba užtikrintų viešųjų finansų apsaugą, prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos užkardymo bei greitesnio organizuotų nusikalstamų grupių veiklos demaskavimo. 

„Numatoma, kad įsteigus Nusikaltimų iždui tyrimo tarnybą būtų sukurta vieninga organizacinė struktūra, leidžianti efektyviau koordinuoti tyrimus, greičiau keistis duomenimis, sutelkti ekspertines kompetencijas ir kryptingiau nukreipti ribotus valstybės resursus į didžiausią žalą darančių nusikalstamų veikų užkardymą“, – nurodo VRM.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad įprastai tokio pobūdžio nusikaltimus tiriančios šalies institucijos veikdavo fragmentuotai ir nekoordinuotai. Naujai steigiama tarnyba, anot ministro, sutelktų turimus pajėgumus į vienas rankas. 

„Sutelkus turimus tarnybų resursus ir pajėgumus į vienas rankas, tai ne tik leistų išvengti funkcijų dubliavimo ar greičiau keistis informacija, veikti koordinuotai, bet ir efektyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kuris daro nemažą žalą mūsų valstybės biudžetui“, – teigia pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras.

VRM duomenimis, didžiausią žalą ES ir šalių narių biudžetams daro šios nusikalstamos veiklos: Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimai, įskaitant dingusio prekeivio schemas, sukčiavimas akcizais, importo muitų sukčiavimai, subsidijos.

„Dėl patiriamų valstybės biudžeto nuostolių, mažėja ne tik mokesčių pajamos, bet ir kyla ekonominis nestabilumas, rinkos dalį užima neteisėtai ekonominę veiklą vykdantys veikėjai“, – pabrėžia ministerija. 

Nurodoma, kad didžiausios rizikos, susijusios su finansinio pobūdžio nusikaltimais, fiksuojamos prekybos, paslaugų teikimo, statybų, transporto ir apdirbamosios gamybos sektoriuose. 

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Kauno apygardos teismas penktadienį paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, juo kaltais dėl 76 metų senjoro nužudymo Prienų rajone pripažinti du vyrai. Teismas jiems skyrė 11 ir 12 metų laisvės atėmimo bausmes.

Nusikaltimas buvo įvykdytas praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje Prienų rajone, Užuguosčio gyvenvietėje esančiame daugiabučiame name. Jame gyveno ir auka, ir kaltinamieji.

Bylos duomenimis, Prienų rajone, šalia namo, kaltinamieji Gediminas Jagminas, Dainius Mišeika dėl asmeninių nesutarimų sumušė nukentėjusįjį. Nustatyta, kad vyrai nukentėjusiajam rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip du kartus į kojas, krūtinę bei ne mažiau kaip 11 kartų smūgiavo į galvą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, abu kaltinamuosius pripažino kaltais dėl nužudymo ir skyrė subendrintas laisvės atėmimo bausmes: 25 metų G. Jagminui skirta 12 metų kalėjimo, o 30-mečiui D. Mišeikai – 11 metų.

Kaip pranešė prokuratūra, ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas. Ikiteisminį tyrimą atliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Kauno apygardos teismo nuosprendis nėra galutinis ir per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kyjivas, birželio 5 d. (dpa-ELTA). Tarptautinė atominės energijos agentūra (IAEA) pranešė, kad jai tarpininkaujant penktadienį fronto linijoje netoli Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės (ZAE) įsigaliojo „lokali paliaubos“, kurių tikslas – suteikti galimybę atlikti pagrindinės elektros linijos remontą.

Pietryčių Ukrainoje veikianti Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia atominė elektrinė Europoje. Rusijos pajėgos ją užėmė netrukus po to, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto Maskvos įsiveržimas.

Per karą elektrinė buvo ne kartą apgadinta, todėl imta nuogąstauti dėl galimos branduolinės avarijos. Nors reaktoriai atsargumo sumetimais buvo sustabdyti, jiems aušinti vis tiek reikalinga elektros energija.

„Vykdant tarpvyriausybinių ekspertų prižiūrimus darbus, po to, kai ši teritorija bus nuodugniai išminuota, abiejų šalių technikai artimiausiomis dienomis pradės likviduoti karo padarinius 750 kilovoltų (kV) Dniprovskos elektros linijai“, – platformoje „X“ paskelbtame įraše pranešė TATENA.

„750 kV elektros linija buvo atjungta daugiau nei prieš du mėnesius, todėl didžiausia Europoje atominė elektrinė liko visiškai priklausoma nuo vienintelės 330 kV linijos, iš kurios gauna elektros energiją, reikalingą aušinti šešis sustabdytus reaktorius. Pastarosiomis savaitėmis ZAE keletą kartų neteko ryšio ir su šia linija, todėl buvo priversta kaip kraštutinę priemonę įjungti avarinius dyzelinius generatorius“, – pridūrė agentūra.

Agentūros teigimu, tai yra jau šeštos laikinos paliaubos, dėl kurių susitarti padėjo agentūros vadovas Rafaelis Grossi.

„Šįkart remonto paruošiamuosius darbus atlikti buvo sunkiau dėl elektros linijos pažeidimo vietos: ant aukštų atramų, esančių už kontrolės linijos Dnipro upėje“, – paaiškino agentūra.

Agentūra taip pat pranešė, kad, R. Grossi teigimu, Maskva ir Kyjivas „keletą savaičių trukusių sudėtingų ir jautrių derybų metu konstruktyviai bendradarbiavo su TATENA ir abi šalys susitarė branduolinės saugos labui nutraukti ugnį“.

Ir Rusija, ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą apšaudžius elektrinę.