Teheranas, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA). Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį pareiškė, kad derybose su Omanu dėl strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio administravimo padaryta „didelė pažanga“.

Remiantis Irano užsienio reikalų ministerijos pranešimu, A. Araghchi per pokalbį telefonu su savo kolega iš Japonijos „paaiškino naujausią Irano ir Omano derybų dėl Hormuzo sąsiaurio būseną ir pranešė apie didelę pažangą“.

Prie šio sąsiaurio išsidėsčiusios pakrantės valstybės Iranas ir Omanas jau kelias savaites diskutuoja apie laivybos šiame vandens kelyje ateitį, o Teheranas teigia, kad buvo padaryta pažanga tariantis dėl laikino laivybos maršruto.

Nuo karo su Jungtinėmis Valstijomis pradžios vasario 28 d. Irano pajėgos apribojo eismą per Hormuzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų energijos kanalą. JAV įvedė atsakomąją jūrų blokadą Irano uostams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis nurodė, kad Amerikos pajėgos padėjo palengvinti laivų eismą per šį sąsiaurį – „vidutiniškai 30 laivų per naktį“.

Irano saugumo vadovas Mohsenas Rezaei sekmadienį sakė, kad JAV kiekvieną naktį bando padėti penkiems ar šešiems laivams praplaukti, o „šie laivai paprastai yra atakuojami“.

Teheranas reikalauja laivų gauti leidimus tranzitui ir primygtinai tvirtina, kad nebus grįžta prie ikikarinės neribotos laivybos sistemos.

Jis taip pat siekė įvesti paslaugų mokesčius sąsiauriu besinaudojantiems laivams – šiam žingsniui griežtai prieštarauja Vašingtonas ir regiono šalys.

Irano pareigūnai neseniai pareiškė, kad Omano ir Irano susitarimas gali būti pasirašytas „artimiausiomis dienomis“.

Tačiau jie primygtinai tvirtino, kad sąsiauris nebus atidarytas, kol Jungtinės Valstijos neįvykdys Irano reikalavimų, įskaitant sankcijų naftai panaikinimą, Irano turto užsienyje „atšaldymą“ ir jūrų blokados Irano uostams atšaukimą.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Valstybės lėšomis finansuojamos sezoninio gripo vakcinos šiemet sveikatos priežiūros įstaigas pasieks vėliau nei įprasta, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). 

Kaip nurodo ministerija, vėlesnį pristatymą, gamintojo teigimu, sąlygojo užsitęsęs vakcinų sudėties atnaujinimas bei reikalingų reagentų vėlavimas. 

„Dėl šių pokyčių vakcinų gamintojams teko koreguoti ir iš naujo pritaikyti gamybos procesus. Gamybą taip pat apsunkino tai, kad vėliau identifikuota, jog vakcinai reikalinga B gripo viruso padermė, taip pat kai kurių gamybai reikalingų reagentų vėlavimas ir trūkumas. Dėl tų pačių priežasčių su panašiais tiekimo iššūkiais susiduria visos Europos šalys, įskaitant Lietuvą“, – teigiama ministerijos išplatintame pranešime. 

Naujasis vakcinų tiekimo terminas Lietuvoje numatytas lapkričio mėnesį – iki tol SAM teigia bendradarbiaujanti su tarptautinėmis institucijomis.

„Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad vėlesnė vakcinacijos pradžia nereiškia, jog žmonės praras galimybę apsisaugoti nuo gripo, nes vakcina gali būti skiriama ir prasidėjus sezonui. Dažniausiai sergamumo gripu pakilimas registruojamas rudenį (spalio–lapkričio mėn.), o sergamumo pikas – žiemą (sausio–vasario mėn.). Po vakcinacijos imuninė apsauga susiformuoja maždaug per 10–14 dienų“, – akcentuoja ministerija. 

„Nors vakcinų pristatymo laikas šiemet pasikeitė dėl atnaujintos vakcinos sudėties ir gamybos procesų, tačiau tai nereiškia, kad skiepytis bus per vėlu. Vakcinoms pasiekus gydymo įstaigas, rizikos grupių gyventojai bus kviečiami skiepytis nemokamai“, – pabrėžiama SAM pranešime. 

Ministerijos duomenimis, Valstybinė ligonių kasa (VLK) šiam gripo sezonui Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis įsigijo 250 tūkst. trivalentės gripo vakcinos dozių, kas yra 12 proc. daugiau nei pernai. 

Informuojama, jog valstybės lėšomis nuo gripo įprastai skiepijami rizikos grupėms priklausantys gyventojai: 2–7 metų amžiaus vaikai ir 65 metų bei vyresni asmenys, nėščiosios. 

Taip pat nepriklausomai nuo amžiaus nemokamai šios paslaugos teikiamos asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, gyvenantiems slaugos ir globos įstaigose, bei sveikatos priežiūros įstaigoms bei medicinos studentams. 

Berlynas, rugsėjo 8 d. (AFP-Ukrinform-ELTA). Vokietija iš savo karinių atsargų siunčia Ukrainai dar daugiau „skubiai reikalingų“ „Patriot“ oro gynybos sistemų perėmimo raketų, pirmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

„Aš nusprendžiau... perduoti Ukrainai skubiai reikalingas „PAC-2“ perėmimo raketas iš Bundesvero atsargų“, – sakė B. Pistorius per nuotolinį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą, taip pat kreipdamasis į kitus Ukrainos rėmėjus ir ragindamas juos „patikrinti savo atsargas bei padaryti panašius pristatymus“.

Pasak „Ukrinform“, Vokietija suteiks Ukrainai papildomų įvairių tipų raketų, kad padėtų sustiprinti šalies oro gynybą prieš žiemą.

„Be perėmimo raketų „PAC-2“, Vokietija toliau didins jau vykdomus „oras-oras“ raketų „AIM-9“ tiekimus iš Bundesvero atsargų, kad Ukraina turėtų jų daugiau. Šios raketos tiekiamos jau dabar ir sustiprins Ukrainos oro gynybą prieš žiemą“, – sakė B. Pistorius.

Jis taip pat pažymėjo, kad Vokietija toliau reguliariai tiekia „IRIS-T“ oro gynybos sistemas, įskaitant gynybos pramonės pagamintas valdomas raketas. Vidutinio nuotolio „IRIS-T“ sistema Ukrainoje puikiai pasiteisino.

„Todėl džiaugiuosi, kad Ukraina planuoja užsakyti kelis tūkstančius papildomų „IRIS-T“ valdomų raketų, kurios bus finansuojamos iš ES gynybos paskolos Ukrainai“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.

Prieš „Ramšteino formato“ susitikimą Ukraina pateikė NATO sąrašą su savo skubiausiais poreikiais oro ir priešraketinėms gynybos sistemoms.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Su Nyderlandų Karalystės užsienio reikalų ministru Tomu Berendsenu antradienį susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys aptarė dvišalių santykių stiprinimo, saugumo, paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai temas bei Lietuvos pasirengimą pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai. 

Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, K. Budrys susitikimo metu padėkojo Nyderlandams už svarų indėlį stiprinant NATO rytinio flango saugumą. 

„Lietuva itin vertina Nyderlandų indėlį į Baltijos regiono saugumą. Nyderlandai yra patikima ir principinga sąjungininkė, reikšmingai prisidedanti prie NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimo mūsų regione. Ši partnerystė yra svarbus bendro Europos saugumo ramstis“, – URM išplatintame pranešime spaudai teigė K. Budrys. 

Susitikimo metu Lietuvos ir Nyderlandų URM vadovai taip pat aptarė tolesnę karinę, politinę ir finansinę paramą Ukrainai bei būtinybę didinti spaudimą Rusijai. 

Tarp aptartų klausimų, susijusių su būsimu Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai, ministrai akcentavo Europos vidaus ir išorės saugumo stiprinimo, ES plėtros politikos ir naujos daugiametės finansinės programos rengimo temas. 

Galiausiai, K. Budrys ir T. Berendsenas kartu atidarė naujas Nyderlandų ambasados patalpas Vilniuje, taip pat aplankė NATO daugianacionalinėje kovinėje grupėje Rukloje tarnaujančius Nyderlandų karius. 

ELTA primena, jog Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį, perimdama pirmininkavimą iš Airijos ir vėliau perduodama jį Graikijai.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugsėjo 9-osios įvykius Lietuvoje.

(papildyta nuo ketvirtos pastraipos)

Sarajevas, rugpjūčio 8 d. (AFP-ELTA). Bosnijos užsienio reikalų ministras Elmedinas Konakovičius antradienį įsakė dviem Serbijos diplomatams išvykti iš šalies, pasipiktinusios, kad keli Belgrado pareigūnai dalyvavo karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus laidotuvėse Serbijos sostinėje. 

Mažiausiai šeši Serbijos ministrai buvo tarp tūkstančių žmonių, dalyvavusių laidotuvėse, per jas R. Mladičius buvo atvirai šlovinamas. Jis mirė praėjusį mėnesį, atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už karo nusikaltimus, padarytus Bosnijos karo metu. 

E. Konakovičius pareiškė įsakęs gynybos atašė ir Serbijos žvalgybos tarnybos patarėjui palikti šalį.

Buvęs Bosnijos serbų karo lyderis tarptautinės spaudos buvo pramintas „Bosnijos skerdiku“ ir buvo nuteistas už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus per karą, vykusį praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį.

„Savo vakarykščiais, užvakarykščiais ir ankstesnių dienų veiksmais iki pat priėmimo jie peržengė visas raudonąsias linijas“, – per spaudos konferenciją Sarajeve pareiškė E. Konakovičius. Jo atsakas į tai buvo įsakymas dviem Serbijos diplomatams išvykti iš šalies. 

Anksčiau E. Konakovičius paskelbė dėl laidotuvių atšaukęs iš Belgrado beveik visus Bosnijos ambasados ​​darbuotojus ir norėję sumažinti santykius iki „žemiausio įmanomo lygio“, leidžiamo be prezidento pritarimo. 

„Jei galėčiau, dabar pat nutraukčiau diplomatinius santykius su Serbija“, – žiniasklaidai sakė jis.

Kyjivas, rugsėjo 8 d. (Ukrinform-ELTA). Nepaisant įvestų sankcijų, Rusija toliau įsigyja užsienietiškų elektronikos komponentų, skirtų sudėtingų ginklų sistemų gamybai. Kyjivo srityje numuštame drone „Geran-4“ buvo 96 tokie komponentai, o „Iskander-M“ raketoje jų aptikta 147.

Apie tai „Ukrinform“ sakė prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas.

„Vis daugiau smūgių, rusiškų balistinių raketų ir reaktyvinių dronų. Jų elektroninių komponentų tiekimo grandinė tebėra tarptautinė, o komponentai vis dar prieinami. Pavyzdžiui, 2026 m. rugpjūčio 12 d. Kyjivo srityje numuštame „Geran-4“ drone buvo aptikti 96 užsienio komponentai“, – sakė jis.

Pasak įgaliotinio, tarp jų buvo komponentų, pagamintų JAV, Kinijoje, Taivane, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Kanadoje, ir tokiose įmonėse kaip „Texas Instruments“, „Amphenol“, „Diodes Incorporated“, „Kyocera AVX“, „Kemet“, „ON Semiconductor“ ir „Vishay Intertechnology“. Septyni iš šių komponentų buvo pagaminti 2026 m., o dar trys – 2025-aisiais.

„Iskander-M“ raketoje, rastoje liepos pradžioje, taip pat po smūgio Kyjivo srityje, vaizdas dar platesnis. Iš viso buvo identifikuoti 147 užsienyje pagaminti komponentai. Jie buvo iš JAV, Baltarusijos, Šveicarijos, Vokietijos, Kinijos ir Japonijos. Tarp gamintojų – „Texas Instruments“, „Analog Devices“, „Maxim Integrated“, „Cypress“, „STMicroelectronics“, „Macronix“, „Integrated Silicon Solution“, „MaxLinear“ ir kiti. Mažiausiai 21 komponentas buvo pagamintas 2025 m., taip pat yra komponentų, pagamintų 2026 m.“, – sakė jis.

Kartu V. Vlasiukas teigė, kad „Kinžal“ raketoje esančio borto kompiuterio „Zaria-61“ tyrimas parodė, jog Rusija 2023 m. JAV bendrovės „Texas Instruments“ procesorius keitė savo gamybos lustais.

„Tačiau naujesniame „Zaria-61“ įrenginyje, išimtame iš šių metų gegužę numuštos raketos, to pakaitalo jau nebėra. Vėl naudojami amerikietiški procesoriai. Tyrimas tiesiogiai rodo, kad rusiški pakaitalai nedavė reikiamų rezultatų“, – sakė jis.

V. Vlasiukas taip pat atkreipė dėmesį į kompiuterio sudėtį. 2025 m. gegužę surinktoje plokštėje yra komponentų, pagamintų skirtingais metais – nuo 2021 iki 2024 m. Tarp jų yra JAV gamintojo „Texas Instruments“ DSP procesorius ir atminties moduliai, pagaminti bendrovės „IDT“, kuri dabar priklauso Japonijos įmonei „Renesas“. Kitoje plokštėje – „Texas Instruments“ procesorius, pažymėtas 1986 m., ir „AMD“ lustai, pagaminti 1996 m.

Pasak jo, tai rodo, kad Rusija gali naudoti senesnę užsienio elektroninę įrangą, jei ji vis dar tinka konkrečiai ginklų sistemai, tuo pačiu įtraukdama naujesnius komponentus.

„Todėl Rusijai kylanti problema nėra visiškas savo gamybos elektroninių komponentų trūkumas. Toje pačioje „Iskander-M“ yra 36 Rusijoje pagaminti komponentai ir 11 – iš Baltarusijos. Tačiau jų nepakanka sudėtingoms Rusijos ginklų sistemoms. Ji turi derinti savo gamybos komponentų bazę su užsieniniais komponentais, juos įsigydama iš įvairių rinkų ir tiekimo grandinių. Kiekvienas gamintojas, teisėsaugos institucija ir eksporto kontrolės institucija turi pakankamai informacijos, kad sustabdytų tokius tiekimus į Rusiją“, – pridūrė V. Vlasiukas.

Briuselis, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė, kad sutiko leisti Ukrainai skirti dalį jos 90 mlrd. eurų paskolos šiai šaliai JAV gamybos oro gynybos raketų sistemoms „Patriot“ įsigyti.

Ukrainos Europos rėmėjai stengiasi padėti užkamšyti Kyjivo gynybos spragas, nes šaliai trūksta kritiškai svarbių perėmimo įrenginių Rusijos raketoms numušti.

„Palankiai vertinu šalių narių susitarimą dėl išimties, leidžiančios Ukrainai įsigyti svarbiausių produktų oro gynybos sistemoms „Patriot“, – pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

U. von der Leyen sakė, kad šis sprendimas leis Kyjivui panaudoti kitą 3,2 mlrd. eurų paskolos išmoką „geresnei savo padangių apsaugai nuo Rusijos beatodairiškų atakų“.

Pagal ES paskolos sąlygas Ukraina turėtų išleisti pinigus daugiausia Europoje gaminamiems ginklams.

Kyjivas teigia, kad „Patriot“ sistemos yra veiksmingiausios numušant Rusijos balistines raketas.

Maskva sustiprino mirtinus smūgius Ukrainai, o Kyjivas suintensyvino atakas prieš infrastruktūrą Rusijos gilumoje.

Per naujausią naktinę ataką prieš Kyjivą žuvo trys žmonės, pranešė sostinės meras.

Ukrainą remiančių šalių gynybos ministrai vėliau antradienį turėtų surengti derybas dėl Ukrainos oro gynybos stiprinimo.

Jungtinė Karalystė antradienį paskelbė, kad taip pat skiria 100 mln. svarų (apie 116 mln. eurų) Ukrainos oro gynybos pajėgumams stiprinti šią žiemą, be kita ko, „Patriot“ raketomis.

Kyjivas, rugpjūčio 8 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos du kartus dronais puolė keleivinį traukinį Zaporižios srityje, žuvo traukinio konduktorė. 

Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (SES).

„Rusai bepiločiais orlaiviais puolė keleivinį traukinį, žuvo geležinkelio darbuotoja. Keleiviai spėjo išlipti iš traukinio prieš ataką. Jie buvo iš anksto evakuoti, lydimi „Ukrzaliznytsia“ darbuotojų“, – sakoma pranešime. 

Per ataką užsidegė vienas iš elektrinio traukinio vagonų. Maždaug po pusvalandžio Rusijos pajėgos vėl puolė traukinį, gaisras kilo kitame vagone. Gelbėtojai užgesino gaisrus. 

Dėl tolesnių atakų grėsmės gelbėtojai turėjo sustabdyti gaisrų gesinimo operacijas ir slėptis. 

„Ukrzaliznytsia“ patvirtino, kad per ataką žuvo traukinio konduktorė. 

„Deja, turime patvirtinimą, kad per priešo ataką žuvo mūsų kolegė – regioninio keleivinio traukinio Dnipras–Zaporižia konduktorė. Ji grįžo į traukinį, paskelbus evakuaciją ir įspėjimą apie padidėjusį pavojų. Priešo smūgis nusinešė jos gyvybę“, – pranešė bendrovės spaudos tarnyba. 

(papildymai nuo antros pastraipos)

Londonas, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA). Dvylika šalių, tarp jų Jungtinė Karalystė, Kanada ir Prancūzija, antradienį paskelbė ketinančios taikyti prekybos sankcijas Izraelio nausėdijoms Vakarų Krante. Apie šiuos planus paskelbta padažnėjus Izraelio naujakurių išpuoliams prieš palestiniečių kaimus okupuotoje teritorijoje.

Danija, Suomija, Islandija, Airija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Ispanija ir Švedija taip pat planuoja riboti prekybą su šiomis nausėdijomis, bendrame pareiškime nurodė šalių užsienio reikalų ministrai.

Airija ir Ispanija jau ėmėsi priemonių prekybai su Izraelio nausėdijomis riboti, o Prancūzija jau kelias savaites siekia panašaus pagrindinės Izraelio prekybos partnerės Europos Sąjungos (ES) sprendimo, tačiau tam priešinasi kai kurios Bendrijos narės.

„Izraelio vyriausybės veiksmai Vakarų Krante kenkia galimybei įgyvendinti dviejų valstybių sprendimą“, – pareiškė 12 ministrų. 

Pagal šį planą dvi valstybės – Izraelis ir Palestina – taikiai egzistuotų viena šalia kitos.

„Padėtis sparčiai blogėja, naujakurių smurtui ir nausėdijų plėtrai pasiekus precedento neturintį mastą. Izraelio vyriausybė privalo nedelsdama sustabdyti nausėdijų ir civilinės administracijos įgaliojimų plėtrą, užtikrinti atsakomybę už naujakurių smurtą ir ištirti Izraelio pajėgoms pareikštus kaltinimus“, – pridūrė ministrai.

„(12 šalių – ELTA) patvirtina ketinančios nacionaliniu lygmeniu įvesti ir (arba) paremti europinius prekybos prekėmis su pagal tarptautinę teisę neteisėtomis gyvenvietėmis apribojimus arba aktyviai svarstančios šias ir kitas priemones pagal savo nacionalines procedūras“, – teigė minėtų šalių užsienio reikalų ministrai.

ELTA primena, kad Izraelis yra okupavęs Vakarų Krantą nuo 1967 m.

Izraelio naujakurių smurtas prieš palestiniečius tęsiasi jau daug metų, dažnai be jokių arba su menkomis teisinėmis pasekmėmis, o pastaraisiais mėnesiais užpuolimų skaičius smarkiai išaugo.

Vakarų Krante beveik kasdien vyksta Izraelio naujakurių išpuoliai ir periodiški reidai į palestiniečių kaimus.

Remiantis palestiniečių duomenimis, nuo karo Gazos Ruože pradžios Izraelio kariuomenė ar naujakuriai nužudė daugiau nei tūkstantį palestiniečių, tarp jų – sukarintų grupuočių narių.

Pasak oficialių Izraelio duomenų, per palestiniečių išpuolius ar Izraelio karinių operacijų metu iki liepos pabaigos žuvo mažiausiai 48 izraeliečiai, įskaitant civilius ir saugumo pajėgų narius.

Liepos mėn. Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių biuras teigė, kad izraeliečių naujakurių išpuoliai ir naujų nausėdijų kūrimas „pasiekė visų laikų rekordą“, todėl šalys privalo imtis veiksmų okupacijai užbaigti.

Neįskaičiuojant Izraelio aneksuotos Rytų Jeruzalės, Vakarų Krante gyvena apie 3 mln. palestiniečių, o tarptautinės teisės požiūriu neteisėtose nausėdijose įsikūrę daugiau nei 500 tūkst. izraeliečių.