Vilnius, liepos 5 d. (ELTA). Varšuvai sustiprinus sienos apsaugą, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius šeštadienį darbo vizitu lankysis Lietuvos – Lenkijos pasienyje bei susitiks su kaimyninės šalies kolega, vidaus reikalų ir administravimo ministru Tomaszu Siemoniaku.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, susitikime bus aptartos Lenkijos planuojamos papildomos priemonės, skirtos į šalį atvykstančių asmenų kontrolei ir sienos apsaugai.

„Suprantame Lenkijos sprendimą sustiprinti patikras pasienyje, siekiant užkardyti neteisėtą migraciją. Iš tiesų turime bendrą tikslą – užtikrinti aukščiausią mūsų valstybių išorinių sienų apsaugos lygį ir efektyviai kontroliuoti migracijos srautus Šengeno erdvėje“, – pranešime cituojamas V. Kondratovičius. 

ELTA primena, kad Lenkija pranešė, jog nuo liepos 7 d. laikinai įves patikras prie Vokietijos ir Lietuvos sienų, siekdama sustabdyti nelegalių migrantų atvykimą. 

„Laikinas kontrolės atkūrimas Lenkijos ir Vokietijos pasienyje yra būtinas siekiant apriboti ir iki minimumo sumažinti nekontroliuojamus migrantų srautus į abi puses“, – ministrų kabineto posėdyje sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir pridūrė, kad tokie patys patikrinimai bus vykdomi ir prie Lietuvos sienos. 

„Suprantame, kad šis sprendimas atsilieps žmonių judėjimo laisvei“, bet „kito kelio nėra“, sakė jis.

Tikrinimus planuojama vykdyti 13-oje patikros vietų: Ogrodniki (Lietuvos pusėje – Janaslavas, Lazdijai, Lazdijų r.), Budzisko (Salaperaugis, Kalvarija, Kalvarijos sav.), Trakiszki (geležinkelis, Mockava, Kalvarijos sav.), Grzybina (Varteliai, Vištytis, Vilkaviškio r.), Sudawskie (Vygreliai, Vilkaviškio r.), Krejwiany (Liubavas, Vilkaviškio r.), Poszeszupie (Žiogaičiai, Reketija, Kalvarijos sav.), Trompole (Trumpaliai, Kalvarijos sav.), Krejwiany (Senieji Alksnėnai, Kalvarijos sav.), Burbiszki (Galiniai, Lazdijų r.), Dusznica (Tarnauka, Lazdijų r.), Podlaski (Kalėdiškiai, Lazdijų r.), Berżniki (Kauknoris, Kapčiamiestis, Lazdijų r.).

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) anksčiau pranešė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sulaikyti 352 į Latviją iš Baltarusijos neteisėtai patekę migrantai. Kaip skelbia pasieniečiai, šie migrantai iš Baltarusijos neteisėtai pateko į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją bandė pasiekti Vakarų Europą. 

Iš šiemet sulaikytų 352 vadinamuoju latviškuoju keliu vykusių migrantų 157 įkliuvo Lietuvos pareigūnams, 195 – Lenkijos. Šiemet šis neteisėtos antrinės migracijos iš Latvijos srautas, lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, yra išaugęs pustrečio karto: 2024 m. pirmą pusmetį buvo sulaikyta 140 tokių asmenų.

Vidaus reikalų ministras teigė, kad Lietuva imasi papildomų priemonių kovai su antrine neteisėta migracija iš Latvijos pusės.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lenkijos sprendimą pasienyje taikyti sustiprintas patikras įvertino kritiškai, ragindamas kaimyninę valstybę šioje situacijoje imtis faktiniais duomenimis pagrįstų, o ne politiškai motyvuotų sprendimų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Penktadienį Užsienio reikalų ministerija (URM) iškvietė Rusijos ambasados Lietuvoje laikinąjį reikalų patikėtinį ir išreiškė jam protestą dėl liepos 3 d. naktį Rusijos karinių pajėgų surengto itin masiško Ukrainos apšaudymo, panaudojant 550 kovinių dronų ir įvairaus tipo raketų.

Ministerijos teigimu, Rusijai laužant ne tik karo įstatymus, bet ir 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, per šią ataką nukentėjo ne tik gyvenamieji namai, gydymo ir švietimo įstaigos, bet ir Lenkijos konsulatas Kyjive.

„Lietuva, Europos Sąjunga ir kitos demokratinės pasaulio valstybės deda ir nepaliaus dėti pastangas, reikalingas Ukrainos pergalei, o taip pat sieks, kad visi karo nusikaltėliai – tiek vykdytojai, tiek jų vadovai – sulauktų atsakomybės už kiekvieną įvykdytą karo nusikaltimą iš vis ilgėjančio šių nusikaltimų sąrašo“, – sakoma Rusijos atstovui įteiktoje notoje.

URM informuoja, kad Rusija dar kartą paraginta nedelsiant nutraukti neteisėtą agresiją prieš Ukrainą, taip pat – sustabdyti bet kokius karo veiksmus, išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir kompensuoti visą dėl agresijos padarytą žalą.

Kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda viešai pasmerkė vieną didžiausių Rusijos atakų prieš Ukrainą.

„Ukraina patiria dar vieną didžiulę dronų ir raketų atakų bangą – jų paleista 550. Tai viena didžiausių atakų iki šiol. (…) Pataikyta į civilius taikinius. Griežtai smerkiame Rusijos terorą“, – savo „X“ paskyroje rašė G. Nausėda. 

ELTA primena, kad penktadienio naktį Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą. Netrukus po to, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbį telefonu, visoje šalyje suskambo oro pavojaus sirenos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Rusijos smūgis paveikė ne tik Kyjivą, bet ir Dnipropetrovsko, Sumų, Charkivo, Černihivo ir Kyjivo sritis.

Kaip skelbė „Ukrinform“, Kyjive dėl Rusijos antskrydžio buvo sužeisti 23 žmonės, 14 iš jų buvo hospitalizuoti.

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Bendras Baltijos šalių tikslas – užtikrinti ilgalaikį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinį veikimą regione, po penktadienį vykusio susitikimo su Latvijos ir Estijos vadovais teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Baltijos šalių bendras tikslas yra aiškus: stiprinti transatlantinius ryšius ir užtikrinti ilgalaikį Jungtinių Amerikos Valstijų karinį buvimą regione“, – rašoma Prezidentūros pranešime. 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai taip pat aptarė saugumo situaciją regione ir bendrus veiksmus, stiprinant gynybą ir energetinį atsparumą. Daug dėmesio buvo skirta ir paramos Ukrainai klausimui.

„Mūsų bendras įsipareigojimas aiškus: turime toliau teikti ir stiprinti karinę paramą, priimti griežtą ir skausmingą 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą, panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos atstatymui ir nuosekliai remti Ukrainos narystę NATO bei Europos Sąjungoje (ES)“, – pranešime cituojamas G. Nausėda. 

Valstybių lyderiai taip pat aptarė Baltijos gynybos linijos ir „Rytų skydo“ iniciatyvas bei „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo eigą. G. Nausėda susitikimo metu pabrėžė šio projekto svarbą kariniam mobilumui ir pakvietė Estijos bei Latvijos vadovus toliau drauge siekti ES finansavimo kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje.

ELTA primena, kad G. Nausėda penktadienį vieši Taline, kur susitinka su Estijos bei Latvijos lyderiais – Alaru Karisu ir Edgaru Rinkevičiumi.

Vizito Taline metu Baltijos šalių vadovai dalyvaus 28-ojoje Estijos dainų ir 21-ojoje šokių šventėje.

(Papildyta A. Vinokuro komentaru)

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Premjero Gintauto Palucko patarėjo Tado Vinokuro brolis Saulius Vinokuras socialiniame tinkle „Facebook“ prisipažino, kad Panerių kapinėse nuėmė Izraelio vadovų paliktas juosteles ir padėjo plakatus, kuriais kritikuojami Izraelio veiksmai Gazos Ruože.

S. Vinokuras savo „Facebook“ paskyroje nurodė, kad liepos 1 d. esą su keletu žydų tautybės žmonių ir „susirūpinusių bendruomenės narių“ Paneriuose minėjo „tragiškas istorines žudynes“. Vyras nurodė, kad pagerbdami aukas, jie nuėmė juosteles su užrašu „Izraelio valstybė“.

„Ir taip, mes, pagerbdami aukas, nuėmėme tai, ką laikėme šios šventos istorinės vietos įžeidimu ir išniekinimu – juosteles su užrašu „Izraelio valstybė“, – rašė S. Vinokuras.

„Jų vietoje palikome jidiš, arabų ir anglų kalbomis parašytą žinutę: „Niekada daugiau niekam“. Sėdėjome priešais memorialą, skaitėme palestiniečių ir žydų draugų parašytą tekstą apie tai, kad vakar ir šiandien neteisėtai nužudytųjų atminimas ir pagerbimas yra pirmas žingsnis, siekiant nutraukti būsimas tragedijas ir holokaustus“, – toliau „Facebook“ dėstė S. Vinokuras.

Jis socialiniame tinkle pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuoti jo minėti plakatai. 

Premjero patarėjas: apmaudu, kad brolis pasirinko tokią protesto formą

Premjero patarėjas T. Vinokuras Eltai teigė, kad jo šeimoje priimta, kad būtų atvirai reiškiamos pilietinės pozicijas. Visgi, T. Vinokuras tvirtino, jog jis brolio S. Vinokuro veiksmu nepateisina.

„Mano požiūris paprastas: visi šeimoje esame suaugę žmonės, turintys savo pilietines pozicijas ir gebantys jas reikšti atvirai – taip esame auklėti. Labai apmaudu, kad brolis pasirinko būtent tokią protesto formą – jos pateisinti negaliu“, – Eltai teigė T. Vinokuras. 

Premjero patarėjo T. Vinokuro tėvas Arkadijus Vinokuras „Facebook“ taip pat sureagavo į sūnaus S. Vinokuro poelgį. A. Vinokuras atviravo, kad jam dėl sūnaus veiksmų yra gėda, vyras viešai atsiprašė.

„Sužinojau, kad nepateisinamoje "propalestiniečių" akcijoje Panerių kapinėse dalyvavo ir mano sūnus Saulius... Skaudu, gėda ir – atsiprašau“, – rašė A. Vinokuras.

Jis nurodė su sūnumi diskutavęs apie Izraelio politiką, valstybės veiksmus Gazos Ruože. 

„Tenka konstatuoti, kad mano sūnus, tas naivus berniukas įtikėjo, kad kovoja už gėrį, humanizmą, atjautą. Niekaip nesupranta, kad "Free Palestine" reiškia žiaurią diktatūrą, kurios tikslas Izraelio sunaikinimas“, – apie S. Vinokurą rašė jo tėvas.

„Sužinojęs apie Sauliaus dalyvavimą šioje amoralioje akcijoje, pasakiau Sauliui, kad pasaulyje yra toks nerašytas susitarimas dėl pagarbos mirusiems, nužudytiems: kapai jokiais būdais nėra ir neturi būti vieta politinėms akcijoms. Palaidoti žmonės negali apsiginti, o Paneriuose nužudyti nieko bendro neturėjo su Izraeliu, kuris tuo metu neegzistavo“, – toliau „Facebook“ dėstė A. Vinokuras.

Policija vertins, ar pradėti tyrimą

ELTA primena, kad trečiadienį Vilniaus policija gavo pranešimą, kad Panerių memoriale, prie žydų atminimo vietos, buvo padėti plakatai su prieš Izraelį nukreipta informacija.

Kaip Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas, šiuo metu policija renka medžiagą dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau jokio tyrimo pareigūnai nėra pradėję.

„Surinkus medžiagą, ji bus vertinama ir tada sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar administracinę teiseną“, – sakė policijos atstovas. 

Panerių Holokausto memoriale atsiradus plakatams su užrašais, nukreiptiems prieš Izraelį, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikino, jog tai – nežmoniška ir nelegalu. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, protestuoti norintys asmenys verčiau rinktųsi prie jo vadovaujamos ministerijos, o ne niekintų 70 tūkst. Holokaustų aukų atminimo vietą.

„Viskam yra savas laikas ir vieta. Panerių memorialas – tai 70 tūkst. Holokausto aukų atminimo vieta. Šios vietos išniekinimas yra nežmoniškas ir antiįstatymiškas. Verčiau organizuokite savo protestus prie Užsienio reikalų ministerijos“, – trečiadienio vakarą socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė ministras.

Kiek anksčiau kritiką dėl tokių aktyvistų veiksmų išsakė ir Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein. Pasak jos, Holokausto aukų atminimo vietos išniekinimas yra moralinė gėda.

„Antiizraelietiškų ženklų kabinimas prie Panerių Holokausto memorialo – toje pačioje vietoje, kur buvo nužudyti dešimtys tūkstančių žydų – yra moralinė gėda. Izraelis yra žydų tautos tėvynė. Užgrobti atminties ir gedulo vietą dėl politinės provokacijos yra nepriimtina! Tikiuosi, kad valdžia griežtai reaguos į šį išniekinimą“, – „X“ įraše teigė ambasadorė.

H. Wittenberg Silverstein įkeltose nuotraukose matyti prie paminklo padėti plakatai su užrašais „Sankcijas Izraeliui“, „Never again for anyone, #FreePalestine“. Nuo atminimo vainikų nuimtos juostos.

Kaip skelbta anksčiau, antradienį Lietuvoje viešint Izraelio diplomatijos vadovui Gideonui Saarui, Vilniuje, šalia Užsienio reikalų ministerijos (URM), kelios dešimtys aktyvistų susirinko į protestą, kuriuo siekta išreikšti nepasitenkinimą Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimu.

Pastaruoju metu Izraelis patiria didžiulį tarptautinį spaudimą nutraukti suintensyvintą karinę kampaniją Gazos Ruože ir į šią apsiaustą teritoriją įleisti skubią humanitarinę pagalbą. 

Apie tai gegužės pabaigoje kalbėjo ir URM vadovas K. Budrys. Tuomet ministras teigė, jog situacija yra itin sudėtinga, tad būtina atidaryti sienų kirtimo punktus. 

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę situaciją Gazos ruože pavadino humanitarine katastrofa, kuri, anot jo, negali toliau tęstis. Todėl, kaip akcentavo šalies vadovas, Europa privalo dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią tolesnėms civilių žūtims.

Viena, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Penktadienį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad visiškai sutriko elektros energijos tiekimas Ukrainos pietrytinėje Zaporožės srityje esančiai atominei elektrinei.

TATENA duomenimis, per karą Ukrainoje elektros tiekimas šiam branduoliniam objektui sutriko jau devintą kartą, tačiau dabar tai buvo pirmas toks kartas nuo 2023 m. pabaigos.

Remdamasi savo vadovo Rafaelio Grossi informacija TATENA paskelbė, kad elektrinę „šiuo metu maitina tik avariniai dyzeliniai generatoriai, o tai rodo, kad padėtis branduolinės saugos atžvilgiu yra labai pavojinga“.

Rusijos užimtame Enerhodaro mieste pietinėje Dniepro upės pakrantėje esanti atominė elektrinė yra didžiausia Europoje.

Kad būtų išvengta saugos normų pažeidimo, šešių sustabdytų reaktorių aušinimo sistemoms reikalingas stabilus elektros energijos tiekimas.

Ukraina naujausią pavojaus signalą sieja su Rusijos artilerijos apšaudymu.

TATENA atliko pagrindinį vaidmenį saugant ir stebint Ukrainos branduolinių elektrinių būklę ir saugą nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.

Agentūra reguliariai siunčia ekspertų grupes į veikiančių reaktorių vietas vakariniuose Rivnės ir Chmelnickio regionuose, o nuo 2022 m. rugsėjo mėn. nuolat dirba ir Zaporižios elektrinėje.

Nuo tų metų kovo šį objektą kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Vašingtonas, liepos 4 d. (ELTA). Gynybos departamentas šią savaitę sustabdė Ukrainai skirtą JAV ginklų siuntą, mat, oficialių asmenų teigimu, buvo susirūpinta dėl mažų ginkluotės atsargų. Tačiau, anot trijų oficialių JAV asmenų, aukštesniojo rango karininkų atlikta analizė rodo, kad šis pagalbos paketas neigiamos įtakos Amerikos kariuomenės amunicijos atsargoms neturėtų, pranešė „NBC News“.

Pasak daugelio su šiuo klausimu susipažinusių šaltinių, sprendimas sustabdyti ginklų siuntimą pribloškė Valstybės departamentą, Kongreso narius, Kijevo pareigūnus ir sąjungininkus Europoje.

„Atsargų prasme nesame pasiekę žemesnės ribos nei per visus trejus su puse konflikto Ukrainoje metų“, – naujienų agentūrai „NBC News“ sakė Atstovų rūmų ginkluotųjų tarnybų komiteto narys demokratas Adamas Smithas.

A. Smithas sakė, kad jo personalas „matė skaičius“ ir, per daug nekonkretizuodamas, pareiškė, kad nėra jokių ženklų, jog egzistuotų nepriteklius, kuriuo būtų galima pateisinti pagalbos Ukrainai sustabdymą.

Sprendimą sustabdyti karinės pagalbos Ukrainai teikimą vienašališkai priėmė gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas. Šaltinių teigimu, tai buvo jau trečias kartas, kai P. Hegsetas savarankiškai sustabdė pagalbos siuntimą Ukrainai. Dviem ankstesniais atvejais vasario ir gegužės mėnesiais jo sprendimas buvo atšauktas vos po kelių dienų.

Pasak Kongreso padėjėjų, abiejų partijų įstatymų leidėjai buvo nepatenkinti, kad jiems apie sprendimą nebuvo pranešta iš anksto, ir svarstė, ar juo nebuvo pažeisti teisės aktai, kuriais įpareigojama teikti saugumo pagalbą Ukrainai.

Baltieji rūmai stojo ginti šį sprendimą, sakydami, kad jis priimtas po to, kai praėjusį mėnesį Gynybos departamentas pradėjo JAV paramos sąjungininkams ir partneriams užsienyje peržiūrą.

Peržiūra buvo pradėta po to, kai P. Hegsethas išleido atmintinę, kurioje Pentagono Jungtiniam štabui nurodyta patikrinti visų šaudmenų atsargas. Pasak trijų su šiuo klausimu susipažinusių pareigūnų, atlikus vertinimą nustatyta, kad kai kurių didelio tikslumo šaudmenų atsargos buvo mažesnės, bet dar nebuvo sumažėjusios žemiau kritinio minimumo.

Jungtinis štabas padarė išvadą, kad teikiant tolesnę pagalbą Ukrainai JAV atsargos nesumažės žemiau nustatytos ribos, būtinos karinei parengčiai užtikrinti, sakė pareigūnai.

Pentagono atstovas Seanas Parnellas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje šį vertinimą pavadino „pajėgumų peržiūra“.

„Negalime dalinti ginklų visiems po visą pasaulį, – sakė S. Parnellas. – Dalis mūsų darbo – suteikti prezidentui sistemą, kuria jis galėtų naudotis vertindamas, kiek šaudmenų turime, kur juos siunčiame. Toks peržiūros procesas dabar ir vyksta, ir jis yra tęstinis.“

Sulaikytąją siuntą sudaro dešimtys raketų „Patriot“, kurių Ukrainai taip reikia atlekiančioms raketoms numušti, taip pat 155 mm artilerijos sviediniai, raketos „Hellfire“, tiksliai valdomos raketų sistemos (GMLRS), granatsvaidžiai, zenitinės raketos „Stinger“ ir nedidelei Ukrainos naikintuvų „F-16“ flotilei skirtos raketos „oras-oras“.

Trys JAV pareigūnai teigė, kad ginklų siunta buvo patvirtinta Joe Bideno administracijos laikais. Kai kurie ginklai buvo paimti iš JAV atsargų, o Pentagonas jau gavo lėšų joms papildyti. Kiti šaudmenys patenka į programą, pagal kurią skiriami pinigai naujiems ginklams Ukrainai pirkti iš Amerikos gynybos bendrovių, sakė pareigūnai. Šie ginklai nėra paimti iš JAV atsargų.

Buvęs aukštas Pentagono pareigūnas Danas Caldwellas stojo ginti P. Hegsetho sprendimą.

„Juo teikiama pirmenybė mūsų kariuomenės saugumui ir pasirengimui, o ne siekiui įtikti užsienio politikos institucijoms, kurios dažnai moja ranka į realius suvaržymus, su kuriais susiduria Jungtinių Valstijų kariuomenė“, – teigė D. Caldwellas.

Tuo tarpu respublikonas Atstovų rūmų narys ir tvirtas karinės pagalbos Ukrainai rėmėjas Michaelas McCaulas teigė, kad labai svarbu parodyti Rusijai, jog Jungtinės Valstijos palaiko Ukrainą.

„Negalime leisti, kad Putinas dabar nugalėtų. Prezidentas Trumpas taip pat tai žino, todėl jis pasisako už taiką, – socialiniame tinkle rašė M. McCaulas. – Dabar atėjo laikas parodyti Putinui, kad esame rimtai nusiteikę. Ir pradžiai turime užtikrinti, kad Ukraina turėtų ginklų, kuriuos Kongresas leido naudoti, siekiant priversti Putiną sėsti prie derybų stalo.“

Lusaka, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Penktadienį Zambijos Pietų Luangvos nacionaliniame parke suaugusi dramblė užpuolė ir mirtinai sužalojo dvi moteris, pranešė vietos valdžios institucijos.

Policijos atstovas nurodė, kad moterys, 67 metų Naujosios Zelandijos gyventoja ir 68 metų britė, ginkluoto eigulio lydimos pėsčiomis keliavo per krūmynus.

Prie upės perkėlos jos pamatė dramblio patelę su jaunikliu ir norėjo pasitraukti kitu keliu. Tačiau gyvūnas, nepaisydamas į įspėjamuosius eigulio šūvius, puolė grupę.

Per užpuolimą abi moterys patyrė kaulų lūžius, be to, gyvūnas jas sužalojo iltimis.

Afrikos drambliai yra didžiausi sausumos žinduoliai žemėje. Patelės, kurios gali užaugti iki trijų metrų aukščio ir sverti iki 4,6 tonos, gali reaguoti agresyviai, jei mano, kad jų jaunikliams gresia pavojus.

Siekiant išvengti pavojingų susidūrimų su laukiniais gyvūnais, daugelyje Afrikos nacionalinių parkų ir saugomų teritorijų turistams leidžiama keliauti tik transporto priemonėmis.

Tačiau tose vietose, kur siūloma tokia pramoga, pasivaikščiojimas po krūmynus ir savanas yra laikomas išskirtiniu būdu patirti gamtą.

Ženeva, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Viename Šveicarijos baseinų po atviru dangumi penktadienį įvestas prieštaringai vertinamas ribojimas – maudytis jame galės tik Šveicarijos gyventojai ir specialų leidimą gavę turistai.

Tik Šveicarijos piliečiai ir asmenys, turintys leidimą gyventi ar dirbti šalyje, galės lankytis nedideliame Pruntruto lauko baseine iki rugsėjo, pranešė 6 000 gyventojų turinti savivaldybė Juros kantone prie sienos su Prancūzija.

Pasak institucijos, toks sprendimas priimtas po pastaruoju metu išaugusių neramumų, kuriuos, kaip nustatyta, sukėlė nevietiniai lankytojai. 

Baseine galės lankytis ir specialią kortelę gavę regiono viešbučiuose ar kempinguose apsistoję užsienio šalių turistai.

Savivaldybės pranešime teigiama, kad apribojimai taikomi siekiant užtikrinti lankytojų saugumą baseine ir šalia jo bei išlaikyti ramybės, pagarbos ir saugumo atmosferą.

„Nuo vasaros sezono pradžios dėl netinkamo elgesio, nemandagumo ir baseino taisyklių nesilaikymo į savivaldybės baseiną neįleisti daugiau kaip 20 žmonių“, – sakė savivaldybės atstovas.

Jis kelioms žiniasklaidos priemonėms atskleidė, kad apribojimai įvesti dėl vienadienių lankytojų iš kaimyninės Prancūzijos.

Kyjivas, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad penktadienį, iš dalies įšaldžius JAV ginklų tiekimą, turėjo „labai svarbų ir vaisingą pokalbį“ su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

„Mes Ukrainoje esame dėkingi už visą suteiktą pagalbą. Ji padeda mums apsaugoti gyvybes, apsaugoti mūsų laisvę ir nepriklausomybę, – sakė V. Zelenskis. – Kartu su Amerika daug pasiekėme ir remiame visas pastangas sustabdyti žudynes ir atkurti teisingą, ilgalaikę ir orią taiką.“

Pokalbis įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija naktį, netrukus po D. Trumpo pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pradėjo masinį Kijevo bombardavimą.

Ukraina nuo pat 2022 m. buvo labai priklausoma nuo JAV paramos, kad atsilaikytų prieš plataus masto Rusijos invaziją, tačiau antradienį Pentagonas pranešė sustabdęs pirmiau sutartą ginklų tiekimą Kijevui, tokį sprendimą motyvuodamas inventoriaus peržiūra.

Žiniasklaida praneša, šis sprendimas galioja ir raketoms „Patriot“, kurios yra labai svarbios Ukrainai ginantis nuo Rusijos raketų ir nepilotuojamųjų orlaivių smūgių.

V. Zelenskis sakė, kad jis ir D. Trumpas „aptarė dabartinę padėtį, įskaitant Rusijos oro antskrydžius ir platesnio masto įvykius fronte“.

„Kalbėjomės apie oro gynybos galimybes ir sutarėme, kad kartu dirbsime stiprindami mūsų dangaus apsaugą“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad „pasveikino prezidentą Trumpą ir visą Ameriką su JAV Nepriklausomybės diena“.

Ukrainos vadovo kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pirmiau pranešė, kad įvyko „labai svarbus ir prasmingas prezidentų pokalbis“.

D. Trumpas jau kelias savaites veltui ragina greitai užbaigti konfliktą ir po ketvirtadienį įvykusio pokalbio su V. Putinu sakė esąs „nepatenkintas“, kad nebuvo pasiekta jokios pažangos.

Ukrainos šaltinių teigimu, po jų pokalbio pasipylė daugiau nei 500 rusų bepiločių orlaivių, raketų ir kruizinių raketų kruša.

Londonas, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Buvęs futbolo klubo „Arsenal“ vidurio puolėjas Thomasas Partey buvo apkaltintas dviejų moterų išprievartavimu.

Metropoliteno policija pranešė, kad Th. Partey yra pareikšti penki kaltinamai dėl išprievartavimo ir vienas kaltinimas dėl seksualinio priekabiavimo – teigiama, kad šiuos nusikaltimus jis įvykdė 2021–2022 m.

Kaltinimai iš Ganos kilusiam futbolininkui buvo pareikšti praėjus keturioms dienoms po to, kai jis paliko šiaurės Londono klubą.

Policija pridūrė, kad įtarimai dėl seksualinio priekabiavimo yra susiję su dar viena moterimi.

Pareigūnai teigė, kad pirmuosius pranešimus apie įtariamą išprievartavimą gavo 2022 m. vasario mėn.

32-ejų Th. Partey rugpjūčio 5 d. turi stoti prieš Vestminsterio magistratų teismą.

Detektyvas inspektorius Andy Furphy‘is, kurio komanda vadovauja tyrimui, sakė: „Mūsų prioritetas tebėra padėti moterims, kurios kreipėsi į mus.

Prašytume visų, susijusių su šia byla arba turinčiu kokios nors, kreiptis į mūsų komandą.“

Briuselis, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Penktadienį Belgijos Monso mieste vykusioje ceremonijoje JAV generolas Alexusas Grynkewichas iš savo pirmtako ir tėvynainio Christopherio Cavoli perėmė antrą pagal svarbą NATO postą.

A. Grynkewichas yra patyręs naikintuvo pilotas, o pastaruoju metu dirbo JAV Jungtinio štabo operacijų direktoriumi, pranešė NATO.

A. Grynkewichas „puikiai supranta grėsmes, su kuriomis susiduriame danguje ir kitose srityse“, – teigė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

„Žinau, kad NATO gali tikėtis, jog tarnausite taip pat ryžtingai, kaip jūsų pirmtakai“, – pridūrė M. Rutte.

Vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado, kurio štabas yra Monso mieste pietinėje Belgijos dalyje, pareigos po generalinio sekretoriaus pareigų laikomos antromis pagal svarbą NATO.

Jas einantis asmuo turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl Vakarų gynybos aljanso karinių operacijų.

Generolas taip pat yra atsakingas už karinių pajėgų dislokavimo planavimą ir pagal politikų patvirtintus įsakymus gali skirti operacijoms reikalingas pajėgas.

Ch. Cavoli šias pareigas ėjo maždaug trejus metus.

M. Rutte padėkojo Ch. Cavoli už tai, kad jis sustiprino NATO pajėgas Baltijos jūroje, apsaugojo povandeninę infrastruktūrą ir įsteigė naują vadavietę Vokietijoje, kad Ukrainai galėtų būti teikiama daugiau paramos.

Kyjivas, liepos 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV vadovu Donaldu Trumpu.

Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Labai svarbus ir prasmingas (Ukrainos ir Jungtinių Valstijų) prezidentų pokalbis. Daugiau informacijos bus paskelbta labai greitai“, – rašė A. Jermakas.

Kaip jau buvo pranešta, liepos 3 d. Orhuse V. Zelenskis pareiškė, kad per pokalbį su D. Trumpu ketina iškelti JAV ginklų tiekimo klausimą.

Pokalbis įvyko neseniai pasirodžius pranešimams, kad Pentagonas sustabdė tam tikrų šaudmenų ir raketų tiekimą Ukrainai. Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly patvirtino šį sprendimą, teigdama, kad jis buvo priimtas po to, kai Gynybos departamentas peržiūrėjo karinę paramą užsienio partneriams, „siekiant pirmiausia atsižvelgti į Amerikos interesus“.