Vilnius, kovo 6 d. (ELTA). Vilniaus rajone sulaikyti trys asmenys, įtariami įvykdę ginkluotą plėšimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, pasitelkę Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnus, užkirto kelią ir dar vienam analogiško pobūdžio nusikaltimui.

Tyrimo duomenimis, šių metų sausio mėnesį, vakare, du įtariamieji, veikdami iš anksto susitarę ir turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, su nukentėjusiuoju susitarė dėl susitikimo atokesnėje vietoje, apsimesdami, kad parduoda varį, kurį nukentėjusysis ketino supirkti.

Kaip pranešė policija, susitikimo metu vienas iš įtariamųjų nukentėjusiajam į akis papurškė pipirinių dujų, taip atimdamas galimybę priešintis, o kitas sudavė smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas. Užpuolikai reikalavo pinigų, iš nukentėjusiojo kišenių ištraukė ir pasisavino du jam priklausančius „iPhone“ telefonus. Nukentėjusiajam nurodžius, kad pinigų neturi, vienas iš įtariamųjų įrėmė į jo galvą ginklą ir pakartotinai pareikalavo pinigų.

Pasinaudodami nukentėjusiojo telefonu, įtariamieji susisiekė su kartu atvykusia jo drauge ir pareikalavo atnešti 10 000 eurų. Moteriai atvykus su pinigais, vienas iš įtariamųjų atėmė jos turėtą pinigų sumą, o kitas tuo metu laikė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, nukreiptą į nukentėjusiojo galvą.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad tie patys asmenys rengėsi dar vienam analogiškam nusikaltimui. Kovo 2-ją dieną įvykio vietoje jie laukė asmens, atvykstančio pirkti tariamų metalo gaminių, buvo užsidėję veido kaukes, vienas jų rankoje laikė metalinę beisbolo lazdą. Nusikalstamos veikos jie įvykdyti nespėjo – buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl plėšimo panaudojant šaunamąjį ginklą ir pasikėsinimo padaryti plėšimą, panaudojant daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Vilnius, kovo 6 d. (ELTA). Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis teigia, kad Irano remiamų išpuolių prieš Lietuvoje esančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ar Izraelio objektus tikimybė yra mažai tikėtina. Kartu jis pabrėžia, kad saugumo institucijos ir toliau turi išlikti budrios.

„Irano remiamų išpuolių prieš JAV ir Izraelio objektus tikimybė Lietuvoje yra maža. Lietuvoje nenustatyta su Irano režimu ar jo sąjungininkėmis susijusių grupuočių ir pavienių rėmėjų, ar Irano žvalgybos tarnybų užduotis vykdančių asmenų. Bet ir šiuo aspektu turime išlikti budrūs“, – grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimo pristatyme teigė R. Bridikis. 

ELTA primena, kad šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą.

Vilnius, kovo 6 d. (ELTA). Dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių veiklos, išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai buvusiai Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narei, dabartinei šios savivaldybės administracijos direktorei Eglei Ivanauskytei. 

Jai pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais, penktadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ivanauskytė, 2019–2023 m. eidama Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jos, kaip tarybos narės išmokų ataskaitas, jose įtvirtindama galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas kuro išlaidas. 

Tokiu būdu, valstybės tarnautoja Radviliškio rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 2138 eurų turtinę žalą.

Vilnius, kovo 6 d. (ELTA). Vasario mėnesį keleivių srautai visuose Lietuvos oro uostuose (LTOU) augo ir per mėnesį pasiekė 469,4 tūkst. – 8,9 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, pranešė bendrovė.

LTOU duomenimis, keleivių srautų augimo tempas šių metų pradžioje yra didesnis negu rekordinių 2025 m.

Didžiausią augimą vasarį pasiekė Vilniaus oro uostas – 10,9 proc. Šį oro uostą savo kelionėms rinkosi daugiau nei 327 tūkst. keleivių. 

Tuo metu Palangos oro uoste keleivių srautas vasarį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 9,3 proc. – jame iš viso buvo aptarnauta 32 tūkst. keleivių. Kauno oro uoste keleivių skaičius siekė 110 tūkst. ir buvo 3,3 proc. didesnis nei praėjusių metų vasarį. 

Bendrovės teigimu, prie keleivių srauto augimo antrąjį šių metų mėnesį itin prisidėjo vykusios mokinių žiemos atostogos bei ilgasis šventinis Vasario 16-osios savaitgalis, per kurį skristi rinkosi apie 56 tūkst. keleivių.

Skelbiama, kad iš viso LTOU tinkle šių metų vasarį įvyko 4,6 proc. daugiau skrydžių nei tą patį mėnesį pernai. 

Taip pat praėjusį mėnesį šalies oro uostai aptarnavo daugiau nei 4 tūkst. skrydžių. Vilniaus oro uoste skrydžių skaičius išaugo 6,1 proc. ir siekė daugiau nei 2,8 tūkst., o Palangos oro uoste – padidėjo 8,9 proc. iki 343 skrydžių. Tuo metu Kauno oro uoste buvo aptarnauti 856 skrydžiai – kiek mažiau nei pernai vasarį.

Tel Avivas, kovo 6 d. (dpa-ELTA). Atsižvelgdamas į įtemptą padėtį Artimuosiuose Rytuose dėl kartu su JAV pradėtų karinių veiksmų Irane, Izraelis įspėjo savo piliečius apie galimus išpuolius užsienyje.

Izraelio Nacionalinio saugumo taryba ketvirtadienį įspėjo, kad nuo karinių veiksmų pradžios šeštadienį padidėjo pavienių asmenų ir Irano valdžios institucijų keliamas pavojus.

Tarybos teigimu, pastarosiomis dienomis buvo užkirstas kelias planuotoms teroro atakoms prieš izraeliečius. Išsamios informacijos apie šiuos incidentus iš pradžių nebuvo pateikta. Šiuo metu tūkstančiai izraeliečių yra įstrigę užsienyje.

Pasak pranešimų, žydai ir su Izraelio valstybe susiję objektai tapo taikiniais visame pasaulyje, ypač tokiose šalyse kaip Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Bahreinas, kuriuos Iranas šiuo metu atakuoja, atsakydamas į JAV ir Izraelio smūgius.

Izraelio pareigūną citavęs laikraštis „The Times of Israel“ pranešė apie du Irano bandymus surengti išpuolius prieš Izraelio diplomatus JAE.

Izraeliečiams patariama vengti skrydžių su persėdimu JAE, o šiuo metu ten esantiems – grįžti į Izraelį, teigė Nacionalinio saugumo taryba.

Izraelio žiniasklaidos duomenimis, JAE vis dar įstrigę tūkstančiai izraeliečių.

Užsienyje esantiems izraeliečiams Nacionalinio saugumo taryba patarė vengti lankytis sinagogose ir kitose žydų institucijose bei viešai nerodyti žydų ir Izraelio simbolių.

Pasak žiniasklaidos pranešimų, karo veiksmų Irane pradžioje užsienyje buvo įstrigę apie 100 tūkst. izraeliečių. Kai kurie iš jų jau pavyko grįžti specialiais skrydžiais.

Kai šeštadienį prasidėjo karinė operacija, Izraelis uždarė savo oro erdvę civiliniams orlaiviams.

JAE buvo pirmoji Persijos įlankos valstybė, 2020 m. užmezgusi diplomatinius santykius su Izraeliu. Tai buvo padaryta remiantis vadinamaisiais Abraomo susitarimais, sudarytas tarpininkaujant JAV, kuriuos netrukus po to taip pat pasirašė kita Persijos įlankos valstybė – Bahreinas.

Vilnius, kovo 6 d. (ELTA). Ryšių su Rusija, Baltarusija ar Kinija turintys, grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys subjektai be perstojo siekia įgyvendinti savo interesus Lietuvos ar kitų Baltijos šalių strateginėse srityse, rašoma naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Tarp strateginių sričių ar objektų, kurie sulaukė tokio ryšių Rusijoje turinčių subjektų dėmesio, – „Achemos grupė“.

„Žvalgyba nustatė, kad vienas iš objektų, kuriais pastaruoju metu domėjosi ryšių Rusijoje turintys subjektai – koncernas „Achemos grupė“, – rašoma penktadienį paviešintame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Įvertinę galimybes įgyti koncerno akcijų, nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys subjektai bandė veikti per tarpininkus, vykdyti lobistinę veiklą, siekdami palankių Lietuvos institucijų pozicijų jų investicijų atžvilgiu”, – teigiama ataskaitoje.

Kaip aiškina žvalgyba, ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje turinčios įmonės ir atskiri šių valstybių piliečiai iki šiol domisi Lietuvos transporto, energetikos sektoriais, vis daugiau dėmesio sulaukia ir aukštųjų technologijų sektorius.

Siekdami veikti Lietuvai strategiškai svarbiuose sektoriuose ar įgyti prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros, nacionalinio saugumui grėsmę keliantys subjektai nuolat keičia savo taktikas ir ieško naujų galimybių.

„Pavyzdžiui, jie bando užmegzti verslo ryšius su kitų Europos valstybių ar JAV verslininkais, įtikinti juos investicijų grąža ir savo įtaka, tačiau patys vengia būti oficialiais iniciatyvos dalyviais. Patikimų valstybių verslininkai jiems reikalingi savo vaidmeniui nuslėpti ir įvaizdžiui sukurti. Nepavykus įgyvendinti planų Lietuvoje, juos bandoma įgyvendinti kitose Baltijos valstybėse”, – rašoma ataskaitoje.

Planus įgyti „Achemos grupės“ kontrolę turėjo Vengrijos energetikos bendrovė „MET Group“. Tačiau 2025 m. gegužę ji paskelbė nutraukusi 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų įsigijimo procesą. Kaip buvo skelbiama žiniasklaidoje, vengrų dujų prekybos milžinė turi sąsajų su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu ir aktyviai bendradarbiavo su Rusijos verslininkais.

Grupės generalinis direktorius Benjaminas Lakatosas sprendimą nepirkti Lietuvos chemijos bendrovės akcijų paketo aiškino teisminiais ginčais su buvusiu „Achemos“ prezidentu Arūnu Laurinaičiu dėl pirmumo teisės, sudėtinga situacija Europos trąšų pramonės sektoriuje.

Rusija siekia riboti karinį mobilumą Baltijos šalyse

Kaip nurodo mūsų šalies žvalgybos institucijos, Rusijos subjektų tikslas išlieka trikdyti strategiškai svarbių projektų Lietuvoje bei Baltijos šalyse vystymą. Teigiama, kad Rusijos institucijos pastaruoju metu skiria daug dėmesio Baltijos valstybėse įgyvendinamiems transporto sektoriaus projektams – labai tikėtina, kad Rusijos institucijos turi interesų juos sutrikdyti ir taip riboti karinį mobilumą Baltijos valstybėse.

VSD bei AOTD taip pat neatmeta, kad Rusijos žvalgyba toliau rinks informaciją apie Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą, jame kraunamus strategiškai svarbius krovinius. Manoma, kad šiam tikslui bus pasitelkti užsienio šalyse registruotų kompanijų laivų įgulos nariai, Rusijos piliečiai ar Rusijos režimą ir jo vykdomą politiką remiantys asmenys.

„Žvalgyba yra nustačiusi atvejų, kai į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiančių ir jame dirbančių laivų įguloms priklausantys prorusiškų pažiūrų asmenys fotografavo uoste kraunamus strateginius krovinius ir infrastruktūrą. Neatmestina, kad gautą informaciją Rusijos žvalgybos tarnybos naudotų planuodamos diversijas ar kitas kinetines operacijas.

Žvalgyba taip pat pastebi, jog Rusijos subjektai, nepaisydami Baltijos valstybių įgyvendintų energetinės nepriklausomybės projektų, neatsisako ir savo interesų veikti energetikos sektoriuje. 

„Jie kuria naujas strategijas, kaip atnaujinti Rusijos energijos išteklių tiekimą į Baltijos valstybes, ieško sau lojalių ir naudingų asmenų, kurie padėtų įgyvendinti šiuos tikslus. Mažai tikėtina, kad jų strategijos turi potencialo, tačiau labai tikėtina, kad aktyvus veikimas siekiant įgyvendinti savo interesus nesiliaus ir artimoje perspektyvoje“, – tikina Lietuvos saugumo tarnybos.

Tarp šiuo metu prioritetinių šalies susisiekimo sektoriaus projektų – tarptautinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“. Tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. 

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Tiesa, įgyvendinant projektą kyla nesklandumų, ypač – Latvijai, kuriai sudėtinga rasti finansavimą savo daliai projekto. Tiesa, kaip yra sakę „LTG grupės“ atstovai, šalį įgyvendinti įsipareigojimus dabar spaudžia ne tik partneriai, bet ir Europos Sąjunga (ES).

(papildysime)

Vilnius, kovo 6 d. (ELTA). Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis teigia, kad Irano remiamų išpuolių prieš Lietuvoje esančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ar Izraelio objektus tikimybė yra mažai tikėtina. Kartu jis pabrėžia, kad saugumo institucijos ir toliau turi išlikti budrios.

„Irano remiamų išpuolių prieš JAV ir Izraelio objektus tikimybė Lietuvoje yra maža. Lietuvoje nenustatyta su Irano režimu ar jo sąjungininkėmis susijusių grupuočių ir pavienių rėmėjų, ar Irano žvalgybos tarnybų užduotis vykdančių asmenų. Bet ir šiuo aspektu turime išlikti budrūs“, – grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimo pristatyme teigė R. Bridikis. 

Kyjivas, kovo 6 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 111 iš 141 bepiločio orlaivio, kuriuo Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą nuo kovo 5 d. vakaro, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė.

„Kovo 6 d. naktį (nuo kovo 5 d. 18 val.) priešas iš Oriolo, Briansko, Kursko, Milerovo, Šatalovo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija), Hvardijskės, Čaudos (laikinai okupuota Krymo Autonominės Respublikos teritorija) krypčių paleido 141 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokio tipo kovinį bepilotį orlaivį, apie 100 iš jų buvo „Shahed“ tipo“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki 8.30 val. oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 111 rusų „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokių bepiločių orlaivių.

16-oje vietų fiksuoti 24 kovinių bepiločių orlaivių smūgiai. Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje yra keli rusų bepiločiai.

Vilnius, kovo 6 d. (ELTA). Įtempti dvišaliai santykiai su Lietuva didina Kinijos žvalgybos tarnybų motyvaciją rinkti informaciją apie šioje šalyje gyvenančius ar į ją vykstančius mūsų šalies piliečius ir panaudoti ją žvalgybai ar politiniam spaudimui, skelbiama naujausioje Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje. 

Tinkamais verbavimo taikiniais, žvalgybos vertinimu, Pekinas galėtų laikyti asmenis, rodančius nepasitenkinimą Lietuvos valdžia arba piliečius, kuriems aktualu turėti leidimą gyventi Kinijoje. Visgi labai tikėtina, kad su didesnėmis saugumo rizikomis susiduria ir trumpalaikių vizitų į šią šalį vykstantis piliečiai. 

„Beveik neabejotina, kad įtempti dvišaliai santykiai didina Kinijos žvalgybos tarnybų motyvaciją rinkti informaciją apie Kinijoje gyvenančius Lietuvos piliečius ir ją panaudoti žvalgybai arba politiniam spaudimui. Labai tikėtina, kad Kinijos žvalgybos tarnybos inicijuoja susitikimus su šalyje gyvenančiais Lietuvos piliečiais, bando išsiaiškinti jų ryšius, politines pažiūras, gyvenimo Kinijoje aplinkybes ir požiūrį į Taivaną. Ši informacija padeda Kinijos žvalgybos tarnyboms nustatyti Lietuvos piliečių pažeidžiamumą, siekiant įtraukti juos į slaptą veikimą prieš Lietuvos interesus“, – rašoma penktadienį publikuotame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Ataskaitoje teigiama, kad tinkamais verbavimo taikiniais Pekino žvalgybos tarnybos gali laikyti asmenis, kurie rodo nepasitenkinimą Lietuvos valdžios sprendimais arba tuos piliečius, kuriems dėl verslo, mokslo ar šeimyninių aplinkybių yra ypač aktualu turėti leidimą gyventi Kinijoje. Anot VSD ir AOTD, labai tikėtina, kad, inicijuodamos susitikimus su Kinijoje gyvenančiais Lietuvos piliečiais, žvalgybos tarnybos naudojasi priedanga, pavyzdžiui, prisistato policijos pareigūnais, migracijos institucijų atstovais.

Vis tik, institucijų vertinimu, labai tikėtina, kad su didesnėmis saugumo rizikomis susiduria ir trumpalaikių vizitų į Kiniją vykstantys Lietuvos piliečiai.

„Kinijos žvalgybos tarnybų dėmesio gali sulaukti asmenys, vykstantys į Kiniją akademiniais tikslais, dalyvauti verslo konferencijose, technologijų parodose ir kultūros renginiuose. Kontaktas su į Kiniją atvykusiais asmenimis gali būti užmegztas dar oro uoste, pavyzdžiui, atliekant saugumo patikrą. Kinijos žvalgybos atstovai gali apsimesti pasienio kontrolės pareigūnais ar oro uosto darbuotojais. Kontaktas su Lietuvos piliečiais taip pat gali būti užmegztas ir renginiuose, į kuriuos jie atvyksta“, – dėstoma ataskaitoje. 

„Kinijos žvalgybos tarnybos naudojasi universitetų tarptautinių ryšių atstovų, verslo asociacijų, konsultacinių įmonių darbuotojų priedanga. Paprastai tokiuose renginiuose tarnybos siekia surinkti informacijos apie asmenų veiklos pobūdį, ryšius, apsikeisti kontaktais ir vėliau palaipsniui juos įtraukti į žvalgybos veiklą“, – akcentuojama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. 

Be to, ataskaitoje nurodoma, kad pastaraisiais metais Kinija priimamais teisės aktais plečia žvalgybos tarnybų įgaliojimus. Tai, VSD ir AOTD vertinimu, sudaro sąlygas sulaikyti užsienio piliečius. 

Kinija didina karinę galią, stiprina partnerystę su Rusija 

Lietuvos žvalgybos vertinimu, beveik neabejotina, kad BRICS šalių bloke ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje (ŠBO) esančios Kinijos vaidmuo telkiant ir stiprinant antivakarietiškų valstybių bloką kels vis daugiau iššūkių Lietuvos ir euroatlantinės erdvės saugumo interesams.

„Labai tikėtina, kad tai didins Kinijos atsparumą ir leis agresyviau įgyvendinti geopolitinius tikslus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir globaliu mastu. Tai taip pat sudarys palankias sąlygas kitoms Kinijai artimoms valstybėms siekti savo revizionistinių tikslų“, – dėstoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. 

Be to, AOTD ir VSD teigimu, Kinija oficialiai skelbiasi palaikanti Jungtinių Tautų (JT) chartijoje įtvirtintas taisykles, tačiau aktyviai siekia pakeisti šią organizaciją iš vidaus.

„Kinija deda dideles pastangas, kad jos atstovai būtų paskirti į aukštas pareigas JT sistemai priklausančiose agentūrose, kurios disponuoja dideliais finansiniais ištekliais ir gali būti išnaudotos jos interesams. Kinija siekia, kad jos nacionalinės iniciatyvos, pavyzdžiui, susijusios su infrastruktūros plėtra, technologijų standartizavimu, būtų įtvirtintos kaip visos organizacijos tikslai ir įgyvendinti pasinaudojus bendrais resursais“, – akcentuojama ataskaitoje. 

Žvalgybos teigimu, Kinija nuosekliai didina karinę galią, siekdama užtikrinti savo saugumo interesus ir įtakos plėtrą.

„Pekino tikslas – iki 2049 m. (…) išvystyti kariuomenę, kuri būtų pajėgi laimėti karus prieš galingiausius varžovus ir jų sąjungininkus. Nepaisydama lėtėjančios ekonomikos ir su tuo susijusių socialinių ir kitų iššūkių šalies viduje, Kinija kasmet stabiliai didina gynybos biudžetą. Ji teikia pirmenybę karinių pajėgų modernizavimui: skiria dideles investicijas naujų lėktuvnešių ir desantinių laivų statybai, stiprina raketines ir oro pajėgas“, – teigiama vertinime. 

Tuo metu intensyvėjantis Rusijos ir Kinijos karinis bendradarbiavimas rodo stiprėjančią strateginę partnerystę, pabrėžia Lietuvos žvalgybos institucijos. 

„Pastaraisiais metais bendri kariniai manevrai pradėti rengti ne tik Pietų Kinijos jūroje, bet ir Arkties regione. Pratybos dažnai vykdytos šalia JAV šalių partnerių teritorijų, įskaitant Japoniją, Pietų Korėją, Filipinus ir netoli Aliaskos, taip gerokai padidinant spaudimą JAV ir NATO partneriams regione“, – dėstoma ataskaitoje. 

„Jungtinės karinės pratybos ir patruliavimas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione rodo stiprėjančią Pekino ir Maskvos strateginę partnerystę siekiant atgrasyti oponentus – ypač JAV ir jų sąjungininkus, ir pakeisti regioninę saugumo architektūrą, sustiprinti šalių ginkluotąsias pajėgas ir projektuoti karinę galią į Ramiojo vandenyno gilumą“, – akcentuoja žvalgyba. 

Kiniškų dirbtinio intelekto pokalbių robotų grėsmė

Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad tarptautinei rinkai pristatyti Kinijos dirbtinio intelekto pokalbių robotai „DeepSeek“ ir „Qwen“ kelia iššūkių vartotojams dėl informacijos cenzūros ir asmens duomenų apsaugos užtikrinimo, naudojant šiuos pokalbių modelius.

„Kinijoje sukurtos pokalbių programos vartotojams pateikia režimo ideologiją atitinkančią informaciją ir vengia atsakymų, kurie neigiamai vaizduotų Kiniją. Pavyzdžiui, kinų kalba nediskutuojama apie Taivano nepriklausomybę, neatsakoma ir į klausimus apie Tiananmenio aikštės protestus 1989 metais. Pokalbių robotas „DeepSeek“ kartoja Kinijos politikų pareiškimus, o atsakydamas į klausimus apie Pekino poziciją, vartoja įvardį „mes“, taip parodydamas tapatinimąsi su Kinija“, – sako žvalgyba. 

„DeepSeek“ renka šią informaciją: duomenis, kuriuos sukuria patys vartotojai, pavyzdžiui, užklausų tekstus ir įvairius dokumentus, kuriais dalijamasi su pokalbių robotu; automatiškai pasiekiamą informaciją, tokią kaip naudojamo prietaiso duomenys ir IP adresas; trečiųjų šalių duomenis, pavyzdžiui, su „Google“ paskyra siejamą informaciją“, – nurodoma ataskaitoje. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.

Vilnius, kovo 6 d. (ELTA). Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, nepaisant deklaruoto savarankiškumo siekio, teigiama penktadienį pristatytame naujausiame žvalgybos institucijų parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Naudodamasi šiomis vyskupijomis, žvalgybos institucijų vertinimu, Rusija skleidžia savo ideologinę įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenėje. 

Nors, kaip skelbiama, vyskupijos vadovybė oficialiai išreiškė norą siekti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, toks statusas esą nesuteiktų galimybės savarankiškai priiminėti sprendimų. 

„Vyskupijos vadovybė oficialiai išreiškė norą siekti didesnės nepriklausomybės ir Maskvos patriarchato paprašė jai suteikti dalinės savivaldos statusą. Skirtingai nei vyskupijos atstovai tvirtino, toks statusas nėra išskirtinis ir nesuteikia galimybės savarankiškai priimti sprendimų. Vyskupijai suteikus dalinės savivaldos statusą, svarbiausiuose valdymo sprendimuose įtaką ir toliau išlaikytų patriarchatas, kuris tvirtintų vadovo paskyrimą, valdymo organų sudarymą, teismų sprendimus, taip pat toliau galiotų visi patriarchato sprendimai“, – rašoma penktadienį publikuotame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Žvalgybos vertinimu, Vilniaus ir Lietuvos vyskupija siekia dalinės savivaldos statuso, norėdama išvengti viešos kritikos dėl priklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tuo pat metu išliekant visapusiškoje jo įtakoje“, – akcentuojama pristatytame vertinime. 

Nurodoma, jog Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos pavaldumo klausimas jau buvo apsvarstytas Maskvos patriarchato Šventojo Sinodo Susirinkime, bet iki šiol patriarchatas esą nėra priėmęs jokių sprendimų, suteikiančių vyskupijai didesnį savarankiškumą. 

„Priešingai, į viešus vyskupijos pareiškimus apie norą siekti didesnės nepriklausomybės patriarchato vadovybė sureagavo įkurdama naują padalinį, kuris atsakingas už užsienyje veikiančių ir patriarchatui pavaldžių vyskupijų kontrolę“, – praneša žvalgyba. 

„Konstantinopolio patriarchatui pavaldžios bažnyčios įsikūrimas Lietuvoje konsolidavo Maskvos kontrolėje likusius Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos dvasininkus ir paskatino juos aktyviau veikti bandant išlaikyti tikinčiuosius ir pritraukti naujų bendruomenės narių. Maskvos patriarchato vadovybė stebi naujai įsikūrusios Konstantinopolio patriarchatui pavaldžios bažnyčios plėtrą Lietuvoje ir šį procesą traktuoja kaip grėsmę savo interesams, todėl sieks riboti jos veiklą ir išsaugoti įtaką Vilniaus ir Lietuvos vyskupijai“, – nurodoma Grėsmių vertinime.

Žvalgybos vertinimu, naudodamasi šiomis vyskupijomis Rusija skleidžia savo ideologiją ir taip stiprina įtaką užsienio valstybėse. 

„Stačiatikių bažnyčia užima reikšmingą vietą formuojant ir palaikant Rusijos režimo ideologinius naratyvus. Rusija naudoja stačiatikių bažnyčią platindama „Rusų pasaulio“ idėją ir stiprindama savo įtaką užsienio valstybėse, ypač tose, kuriose yra didelės stačiatikių ir rusakalbių bendruomenės. Dėl griežtai hierarchinės struktūros Maskvos patriarchatas turi reikšmingą įtaką jam pavaldžioms vyskupijoms užsienyje. Patriarchatui priklauso Lietuvoje veikianti Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija, o tai suteikia Rusijai galimybę skleisti savo ideologinę įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenėje“, – nurodo šalies žvalgybos institucijos. 

„Maskvos patriarcho Kirilo parama Rusijos karui prieš Ukrainą paskatino dalį Maskvos patriarchatui pavaldžios Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos dvasininkų išreikšti nepritarimą karinei agresijai prieš Ukrainą. Reaguodama į visuomenės ir tikinčiųjų spaudimą, vyskupijos vadovybė viešai pasmerkė karą ir ne kartą skelbė siekianti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tačiau reikšmingų pokyčių šioje srityje neįvyko“, – akcentuojama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. 

ELTA primena, kad 2022 m. Lietuvos stačiatikių vyskupai kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu tapti savarankiška bažnyčia. Tokio žingsnio imtasi sulaukus kaltinimų dėl palankumo Rusijos vykdomai politikai.

Savarankiškos bažnyčios statusą turi Latvijos ir Estijos stačiatikių bažnyčios.

Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.