Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Seimui dar neapsisprendus dėl prezidento Gitano Nausėdos vetuotų „čekutininkams“ palankių  Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, parlamentarai skuba taisyti dėl jų atsiradusias kriminalinės žvalgybos spragas.

Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pateiktoms Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisoms. Šį dokumentą, kurį nutarta svarstyti skubos tvarka, po pateikimo palaikė 84 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 11. 

Parlamentarai neišgirdo konservatorių Agnės Bilotaitės, Jurgio Razmos kvietimo neskubėti svarstyti šių įstatymų pataisų tol, kol Seimas dar neapsisprendė dėl prezidento G. Nausėdos vetuotų BK pataisų.

Artimiausiu metu Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas svarstys TTK, o plenarinėje salėje jos vėl turėtų atsirasti spalio 14 d. 

A. Širinskienė: išliks galimybė sekti piktnaudžiaujančius pareigūnus

Pasak Seimo TTK narės Agnės Širinskienės, priėmus įstatymo pataisas, ir toliau bus galima taikyti kriminalinės žvalgybos priemones – sekti kyšininkaujančius, piktnaudžiaujančius pareigūnus.

„Dabar susidarė tokia situacija: jei įsigaliotų Seimo priimtos BK pataisos, kriminalinė žvalgyba pagal piktnaudžiavimo sudėtį taptų negalima. Vadinasi, jeigu ji būtų vykdoma, ją reikėtų atšaukti ir prasidėtų chaosas. Pavyzdžiui, telefonų pasiklausymas kurį laiką negalėtų vykti. Tai yra didelė spraga, ypač jeigu pareigūnai jau turi kažkokius klientus, kuriuos stebi. Todėl įregistravome Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimus, kuriuos priėmus kriminalinės žvalgyba galės vykti, kaip ir vyko. Bus galimas telefonų pasiklausymas, patalpų stebėjimas, sekimas ir kitos kriminalinės žvalgybos priemonės, kurios ir dabar yra taikomos“,  – Eltai komentuodama įstatymo pataisas sakė A. Širinskienė.

Anot parlamentarės, problema su kriminaline žvalgyba atsirado po to, kai Seimui palengvinus „čekutininkų“ gyvenimą piktnaudžiavimo nusikaltimai iš sunkių tapo apysunkiais.

„Kriminaline žvalgyba automatiškai taikoma visiems labai sunkiems ir sunkiems nusikaltimams. Tam, kad kriminalinė žvalgyba būtų leidžiama, tas apysunkis nusikaltimas turi būti įrašytas į Kriminalinės žvalgybos įstatymą, reglamentuojantį tokių priemonių taikymą. Kadangi Seimas keisdamas nusikaltimo sunkumą lygiagrečiai nepakeitė Kriminalinės žvalgybos įstatymą, reikia taisyti šią spragą“, – sakė A. Širinskienė.

Vetuodamas BK pataisas G. Nausėda kritikavo tai, kad kartu su jomis nebuvo priimti Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimai – be jų būtų panaikinta galimybė atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. 

Todėl, G. Nausėdos nuomone, BK pataisų įsigaliojimas „apsunkintų ikiteisminio tyrimo institucijų veiklą, sukurtų prielaidas nutraukti dabar taikomas kriminalinės žvalgybos priemones atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, turėtų neigiamų teisinių ir politinių padarinių“.

Beje, dar neaišku, ar Seimas pritars šalies vadovo veto ir atsisakys savo anksčiau priimtų BK pataisų. Šis klausimas turėtų pasiekti parlamentą ketvirtadienį. 

Kaip ELTA jau skelbė, rugsėjo 23 d. Seimas priėmė  su „čekutininkais“ susijusias BK pataisas.

Įsigaliojus naujam reguliavimui, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, bus baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu ne iki 5, o iki 4 metų.

Tuo metu už piktnaudžiavimą, kuris padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 6 metų. 

Opozicinėms Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti  BK pataisas, kuriomis piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nusikaltimas iš sunkaus nusikaltimo perkvalifikuojamas į apysunkį.

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą, skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). 

Anot jos, pirmąjį metų ketvirtį antros pakopos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža augo 3,2 proc., o sukauptas turtas nuo metų pradžios padidėjo 306 mln. eurų.

„Pirmaisiais šių metų mėnesiais JAV paskelbtų politinių ir ekonominių sprendimų pasekmes jautė finansų rinkos visame pasaulyje, Lietuvos pensijų fondai – taip pat. Nepaisant trumpalaikių rinkų svyravimų, gyventojų sukauptas turtas nuosekliai auga“, – pranešime cituojamas LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Šių metų trečiąjį ketvirtį antros pakopos pensijų fondai, valdomi gyvenimo ciklo principu, uždirbo vidutinę 4,72 proc. grąžą kaupiantiesiems. Nuo veiklos pradžios 2019 m. šių fondų bendra grąža siekia apie 83,5 proc.

Teigiama, kad šiemet iš visų antrosios pakopos pensijų fondų daugiausiai (3,23 proc.) paaugo 65–71 m. amžiaus kaupiančiųjų turtas.

Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019-aisiais, didžiausia investicinė grąža – 44–50 m. amžiaus kaupiantiesiems.

Jų pensijų fonduose kaupiamas turtas per pastaruosius 6 metus jau beveik padvigubėjo – išaugo 98,5 proc.

Virš 90 proc. siekiantį kapitalo augimą nuo 2019 m. taip pat fiksuoja ir visų vėliau nei 1981 m. gimusių Lietuvos piliečių amžiaus grupių fondai.

Teigiama, kad vyresnių nei 50 m. amžiaus kaupiančiųjų fondai po truputį mažina investavimo riziką, tad ir jų bendra investicinė grąža yra šiek tiek mažesnė. Pavyzdžiui, 51–57 m. amžiaus kaupiančiųjų fondų grąžos vidurkis nuo 2019-ųjų yra 83 proc., o 58–64 amžiaus grupės – šiek tiek daugiau nei 47 proc.

LIPFA teigimu, po metų pradžioje vyravusių rinkų svyravimų trečiosios pakopos pensijų fondai taip pat grįžo į augimo kelią – nuo metų pradžios jų bendra grąža pasiekė 2,65 proc., o per pastaruosius tris mėnesius fondų vertė vidutiniškai padidėjo beveik 5 proc.

LIPFA duomenimis, bendra trečiosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje viršijo 482 mln. eurų.

Stokholmas/Vašingtonas, spalio 7 d. (dpa-ELTA). Švedijos aktyvistė Greta Thunberg vėl apsižodžiavo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad ji nesugeba kontroliuoti savo agresijos, 22-ejų mergina JAV prezidentui davė atsaką „Instagram“ tinkle.

„Girdėjau, kad Donaldas Trumpas vėl labai maloniai atsiliepė apie mano charakterį. Labai vertinu jo susirūpinimą mano psichine sveikata“, – su jai būdinga ironija rašė G. Thunberg. Kreipdamasi į D. Trumpą, ji tęsė: „Labai džiaugčiausi, gavusi Jūsų rekomendacijų, kaip įveikti šias vadinamas „agresijos valdymo problemas“, nes, sprendžiant iš jūsų įspūdingų laimėjimų, taip pat, regis, su jomis susiduriate“.

D. Trumpas prieš tai vėl paniekinamai atsiliepė apie G. Thunberg, kurią jau anksčiau kaltino nevaldant savo emocijų. „Ji tiesiog ramybės drumstėja, – sakė prezidentas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose. – Ji turi agresijos valdymo problemų. Manau, kad ji turėtų kreiptis į medikus“. D. Trumpas pridūrė: „Ji tokia pikta, tokia beprotė“.

Šiais žodžiais D. Trumpas reagavo į klausimą apie dešimčių Gazos aktyvistų sulaikymą ir deportavimą. Pagalbą į Gazos Ruožą gabenusios flotilės laivus Izraelis perėmė, o aktyvistus sulaikė.

G. Thunberg ir kiti „Global Sumud Flotilla“ aktyvistai pirmadienį buvo išskraidinti į Graikiją. Švedė antradienį turėtų grįžti namo. Stokholmo centre vakare numatyta palestiniečius remianti demonstracija.

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui skelbiant, kad jo vedama partija jau turi naują kandidatą į kultūros ministrus, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė kol kas potencialaus pretendento pavardės dar nėra sulaukusi.

„Kol kas potencialaus kultūros ministro pavardė premjerei dar nėra pateikta“, – komentare Eltai nurodė premjerės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.

Kaip skelbta, po pirmadienį vykusio koalicinės tarybos posėdžio „Nemuno aušros“ lyderis teigė, kad partija turi naują kandidatą į kultūros ministrus. Parlamentaras pretendento pavardės neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad tai kultūros bendruomenei puikiai pažįstamas, „aušriečių“ partijai nepriklausantis žmogus.

Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikino, kad jau žino, kas bus kandidatas į kultūros ministrus, tačiau jo taip pat neįvardijo. Pasak jo, galimą kandidatą į ministrus pristatys premjerė I. Ruginienė, kai ši grįš iš darbinio vizito Ukrainoje.

Visgi, socialdemokratės Rasa Budbergytė ir Orinta Leiputė tikino, kad galimo kandidato pavardė koalicinei tarybai nebuvo pristatyta.

ELTA primena, kad sekmadienį įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose vyko įspėjamoji streiko akcija „Tai gali būti paskutinis kartas“ – menininkų, muzikantų, muziejininkų, aktorių, atlikėjų, dailininkų bendruomenės atstovai reikalauja, kad Kultūros ministerija būtų atribota nuo R. Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“.

Įspėjamasis streikas vyko nepaisant to, kad penktadienį iš pareigų atsistatydino „aušriečių“ deleguotas kultūros ministras Ignotas Adomavičius. Kultūros asamblėjos atstovai pabrėžė, kad tai nesprendžia pagrindinio jų keliamo reikalavimo – atriboti Kultūros bendruomenę nuo „Nemuno aušros“.

Kultūrininkai taip pat platina ir peticiją – ją jau pasirašė per 80 tūkst. žmonių.

Niujorkas, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Antradienį, minint antrąsias palestiniečių ekstremistų grupuotės „Hamas“ išpuolio, sukėlusio karą Gazos Ruože, metines, pasaulio lyderiai paragino grupuotę paleisti Izraelio įkaitus.

JT vadovas: „Turime rinktis viltį“

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad kartoja savo ankstesnius raginimus „su dar didesne skuba: paleisti įkaitus besąlygiškai ir nedelsiant“.

„Užbaikite visų kančias... Nedelsiant nutraukite karo veiksmus Gazoje, Izraelyje ir regione. Nustokite versti civilius gyventojus mokėti savo gyvybėmis ir ateitimi.“

„Po dvejus metus trukusios traumos turime rinktis viltį. Dabar.“

Izraelis: „Sunaikinti „Hamas“

„Prieš dvejus metus Izraelis išgyveno juodžiausią dieną savo istorijoje... meldžiamės, kad būtų sugrąžinti Gazos Ruože tebesantys įkaitai, ir esame vieningi prieš terorą“, – pareiškė Izraelio užsienio reikalų ministerija.

„Hamas“ turi būti sunaikinta, kad baigtųsi šis karas, – teigė ministerija platformoje „X“. –Šviesa nugalės tamsą“.

JK: protestai už palestiniečius „nepagarbūs“

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ne tik paragino paleisti įkaitus, bet ir pareiškė, kad palestiniečius palaikantys protestai, suplanuoti „tos siaubingos dienos“ metinių proga, yra nepagarbūs.

„Mes nesame tokia šalis, – laikraštyje „The Times“ rašė premjeras. – Nebritiška taip menkai gerbti kitus. Ir maža to, kai kuriuose jų dar pradedama skanduoti neapykantos žodžius žydų tautybės žmonėms.“

Vokietija: „Nauja antisemitizmo banga“

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareikalavo, kad „visi įkaitai būtų nedelsiant paleisti“, ir perspėjo dėl „naujos antisemitizmo bangos“ šalyje.

F. Merzas sakė, kad „kaip pokario kartos, užaugusios su pažadu „daugiau niekada“, atstovas, esu labai susirūpinęs“.

„Išeikime ir kreipkimės į mūsų piliečius žydus... parodykime, kad palaikome juos ir kad kartu mes padarysime viską, kas įmanoma, kad užtikrintume, jog žydai čia, Vokietijoje, galėtų gyventi be baimės.“

Prancūzija: „Daugiau niekada“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė: „Pakartoju Prancūzijos raginimą: visi įkaitai turi būti paleisti ir ugnis turi būti nutraukta nedelsiant.“

„Tokia bjaurastis daugiau niekada neturi pasikartoti. Suvienykime visas jėgas kovai su antisemitizmu visur ir kurkime taiką.“

Australija: „Niekada nepamiršime“

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese pareiškė, kad „niekada neturime pamiršti žiaurumų, kuriuos įvykdė „Hamas“, ir taip pat pasveikino JAV prezidento Donaldo Trumpo planą konfliktui užbaigti.

„Australijos vyriausybė taip pat palaiko viso pasaulio žydus, kurie bet kokiame antisemitizmo akte jaučia ledinį juodžiausio istorijos laikmečio dvelksmą“, – sakė jis.

Italija: taikos galimybė

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni spalio 7-ąją pavadino „viena juodžiausių dienų istorijoje“.

Tačiau ji taip pat sakė, kad „šiandieninės metinės minimos tokiu metu, kai yra reali galimybė užbaigti šį karą“.

„Prezidento D. Trumpo pristatytas taikos planas... suteikia galimybę, kurios nevalia prarasti, kad būtų pasiektas ilgalaikis karo veiksmų nutraukimas, namo sugrąžinti įkaitai, vis dar esantys „Hamas“ rankose, ir pradėtas taikos bei saugumo visuose Artimuosiuose Rytuose procesas.“

Airija: „Išspręskime konfliktą“

Airijos ministro pirmininko pavaduotojas Simonas Harrisas, kuris taip pat eina užsienio reikalų ministro pareigas, sakė, kad „dabar atsirado galimybė nutraukti šią neįsivaizduojamą kančią tiek izraeliečiams, tiek palestiniečiams“.

„Sustabdyti smurtą, grąžinti įkaitus jų šeimoms ir suteikti skubiai reikalingą humanitarinę pagalbą Gazos Ruože dideliu mastu“, – pareiškė S. Harrisas.

2023 m. spalio 7-oji

Spalio 7 dieną per puolimą žuvo 1 219 žmonių, daugiausia civilių, rodo oficialūs Izraelio duomenys. Kovotojai Gazoje taip pat paėmė įkaitais 251 žmogų, iš kurių 47 tebėra nelaisvėje, įskaitant 25, kurie, pasak Izraelio kariuomenės, yra žuvę.

Izraelio atsakomosios karinės kampanijos Gazos Ruože metu žuvo mažiausiai 67 160 žmonių, rodo „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenys, kuriuos Jungtinės Tautos laiko patikimais.

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija daugiau nei po mėnesio, lapkritį, skelbs savo galutinį ir neskundžiamą verdiktą buvusio Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario Žilvino Galimovo „čekiukų“ byloje. Manoma, kad šis teismo verdiktas turės įtakos kitoms „čekiukų“ baudžiamosioms byloms ir jų baigčiai, nes LAT formuoja bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Politikai skundžiasi, kad vieniems taikoma baudžiamoji, kitiems civilinė atsakomybė už tuos pačius veiksmus: iš šiukšlių dėžių paimtus, giminaičių, partiečių duotus ir vėliau savivaldybei pateiktus kuro čekius. Taip melagingai buvo pagrindžiamos esą tarybos nario veikloje patirtos išlaidos. Vėliau tokiais svetimais čekiais pagrįstos sumos buvo išmokamos merams ir tarybų nariams kaip esą jų patirtos išlaidos vykdant savo pareigas rinkėjams.

Lapkričio 13 dieną teismas paskelbs, ar buvęs Jonavos tarybos narys Ž. Galimovas yra pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje už sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą, teikiant ataskaitas ir taip nepagrįstai gavus daugiau nei 10 tūkst. eurų esą tarybos nario veiklai. Už tokius pat nusikaltimus dviejų instancijų teismuose buvo nuteistas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, tačiau LAT vėliau jam bylą nutraukė ir paskelbė, kad toks verdiktas prilygsta išteisinimui.

Tada teisėjai pareiškė, kad politiko veiksmai, teikiant savivaldybei apmokėti išlaidas už sutuoktinės telefoną bei asmeninėms reikmėms įsigytus du televizorius, negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino. Byla buvo galutinai nutraukta.

Antradienį Ž. Galimovo bylą išnagrinėjo LAT. Posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Valys sakė, kad M. Sinkevičiaus ir Ž. Galimovo bylų tapatinti negalima. Pasak prokuroro, tai akcentavo ir Ž. Galimovo bylą peržiūrėjęs Lietuvos apeliacinis teismas. Jis prašė LAT atmesti Ž. Galimovo advokato skundą.

Kaltintojas išplėstinės teisėjų kolegijos prašė atsižvelgti, kad Ž. Galimovas duomenis apie neva patirtas kaip tarybos nario išlaidas teikė sistemingai, teiktos išlaidos ne tik apie kurą, bet ir parkavimą, automobilio remontą. Realiai tokių išlaidų tarybos narys nepatyrė – jis naudojo daugiau nei 90 svetimų asmenų kortelėmis apmokėtus „čekius“.   

Dar kartą patvirtino Jonavos savivaldybėje egzistavusią lėšų pasisavinimo sistemą

Įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatyta, kad Ž. Galimovas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., eidamas Jonavos savivaldybės tarybos nario pareigas, sąmoningai ir sistemingai klastojo dokumentus – 55 išmokų avanso apyskaitas, jose pateikdamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas kuro, transporto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Jam yra skirta 10,3 tūkst. eurų bauda, taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ir savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 metams. Po Apeliacinio teismo verdikto nuteistasis neteko tarybos nario pareigų, nes nuosprendis įsiteisėjo iš karto. 

LAT Ž. Galimovo advokatas prašo, kad jo klientui  būtų panaikinti nuosprendžiai kaip ir M. Sinkevičiui, o pati byla būtų nutraukta. Buvęs tarybos narys sako, kad dėl teistumo ne tik neteko tarybos nario mandato, bet ir negali dirbti su vaikais.

Nuteistasis pateikė ir alternatyvų prašymą – pakeitus jam paskelbtus nuosprendžius išteisinti dėl piktnaudžiavimo ir turto pasisavinimo, o dėl dokumentų klastojimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti laiduotojui. 

„Aš nesitikėjau, kad mano veiksmai baigsis Baudžiamuoju kodeksu. Tiek Jonavos ir kitose Lietuvos savivaldybėse porą dešimtmečių buvo vyraujanti praktika. Atėjau, atneščiau dokumentus ir gavau priekaištų iš buhalterės, kad nepagrindžiu visos sumos, kaip daroma savivaldybės administracijoje“, – per posėdį LAT kalbėjo Ž. Galimovas. Apie savivaldybėje  egzistavusią ydingą svetimų „čekiukų“ tvarką gaunant išmokas tarybos nario veiklai jis pasakojo viešai ir anksčiau.

Jis mano, kad jam taikyta baudžiamoji atsakomybė buvo per griežta, nuteisimas sužlugdė politinę ir darbinę karjerą, dėl „čekiukų“ bylos turėjo palikti darbą sporto mokykloje. 

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) ketinant naikinti Nacionalinę sporto agentūrą, jungiant įstaigą su Nacionaline sporto taryba, grupė parlamentarų iš įvairių Seimo frakcijų kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašant pateikti reformos antikorupcinį vertinimą.

„Atsižvelgdami į tai, kad ši reforma kelia rimtų abejonių dėl skaidrumo, pagrįstumo ir efektyvumo, prašome atlikti antikorupcinį šio projekto vertinimą“, – teigiama rašte STT, prašant išanalizuoti rengiamą sporto politikos pertvarką.

Kreipimąsi, kurį inicijavo konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, iš viso pasirašė 36 Seimo nariai – tarp jų ir keli valdančiųjų socialdemokratų, „aušriečių“ atstovai.

Pasirašiusieji pažymi, kad Vyriausybės parengtai reformai trūksta pagrindimo, priežasčių ir poveikio vertinimo, taip pat nėra pateikta analizė, kodėl dabartinis Sporto agentūros modelis nėra tinkamas.

Be to, kritikuojama, kad neįvertintos rizikos ir galimos neigiamos Sporto agentūros naikinimo pasekmės – galimi darbuotojų atleidimai, potencialus darbo sutrikdymas ir vėlavimas.

„Šiuo metu sporto politikos funkcijos koncentruotos Nacionalinėje sporto agentūroje, o siūloma jas išskaidyti tarp dviejų įstaigų – Nacionalinės sporto tarybos ir Lietuvos sporto centro. Toks modelis kelia klausimų dėl administracinio efektyvumo, atsakomybės aiškumo ir sprendimų koordinavimo“, – teigiama rašte, adresuotame STT.

„Ekspertai neatmeta rizikos, kad vietoje valstybės kompetencijų būtų pradėta pirkti paslaugas iš išorinių subjektų, tarp jų – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), kas kelia interesų konflikto pavojų“, – dėsto parlamentarai.

Seimo nariams papildomų abejonių kelia ir tai, kaip būtų sudaroma Sporto agentūrą keičianti Nacionalinė sporto taryba – nurodoma, kad LTOK ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga deleguotų po 2 narius, kai kitos sporto bendruomenę atstovaujančios organizacijos tik po 1 narį.

„Tai pažeidžia proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, taip pat kelia abejonių dėl interesų dominavimo vienos grupės naudai“, – akcentuojama rašte.

STT pateiktame kreipimesi taip pat keliami klausimai dėl galimų teisinių projekto spragų, neaiškaus finansavimo tvarkos tęstinumo, atkreipiamas dėmesys, jog prie ŠMSM inicijuojamo projekto galėjo prisidėti LTOK dirbantis teisininkas.

„Atsižvelgiant į tai, kad LTOK yra viena iš organizacijų, kuri pagal siūlomą reformą turėtų tiesioginę įtaką naujosios Nacionalinės sporto tarybos sudėčiai bei sprendimams dėl finansavimo, toks dalyvavimas kelia akivaizdžią interesų konflikto riziką“, – dėsto Seimo nariai.

Todėl tarnybos prašoma ne tik pateikti antikorupcinį ministerijos inicijuojamų įstatymo projekto pakeitimų vertinimą, bet ir įvertinti, ar ruošiama reforma nepažeidžia skaidrumo, atskaitomybės, proporcingumo ir viešojo intereso principų. STT taip pat prašoma pareikalauti iš ŠMSM pagrįstų faktinių, teisinės ir poveikio analizės dokumentų.

„Esame įsitikinę, kad tik nepriklausomas STT vertinimas gali užtikrinti, kad sporto politikos pertvarka nebūtų naudojama siauriems interesams, o tarnautų sporto bendruomenės ir visuomenės labui“, – rašoma kreipimesi į STT.

ELTA primena, kad ŠMSM siūlo sujungti Nacionalinę sporto agentūrą ir Nacionalinę sporto tarybą į vieną biudžetinę įstaigą.

Nurodoma, kad pertvarka inicijuojama, atsižvelgus į atliktų patikrinimų išvadas bei kilusį nepasitenkinimą dėl sporto politikos įgyvendinimo kokybės. 

Varšuva, spalio 7 d. (PAP-ELTA). Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis Varšuvoje vykstančios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijos atidarymo metu pareiškė, kad Rusija ir jos sąjungininkės vykdo hibridinį karą, siekdamos gilinti demokratinį socialinį susiskaldymą regione.

Pirmadienį prasidėjusioje Varšuvos žmogaus dimensijos konferencijoje dalyvauja Suomijos užsienio reikalų ministrė ir ESBO pirmininkė Elina Valtonen, ESBO generalinis sekretorius Feridunas Sinirlioglu ir ESBO vyriausiasis komisaras tautinių mažumų klausimais Christophe‘as Kampas.

Tą pačią dieną paskelbtame pareiškime Lenkijos užsienio reikalų ministerija susitikimą pavadino „viena svarbiausių dialogo žmogaus teisių klausimais platformų“.

Savo pasakytoje kalboje R. Sikorskis paragino ESBO narius pasiruošti Rusijos hibridinei veiklai ir teigė, kad Maskvos hibridinio karo tikslas – „poliarizuoti visuomenę ir pakirsti pasitikėjimą viešosiomis demokratinių valstybių institucijomis“.

„Vos prieš kelias dienas tai matėme Moldovoje. Rusija ir jos vietiniai parankiniai bandė daryti įtaką (rinkimų) rezultatams pirkdami balsus, skleisdami dezinformaciją ir vykdydami kibernetines atakas“, – sakė aukščiausio rango diplomatas.

Per ateinančias 10 dienų konferencijos dalyviai dalyvaus posėdžiuose žmogaus teisių, tarptautinės humanitarinės teisės, pagrindinių laisvių, teisinės valstybės ir demokratinių institucijų temomis, rašoma ministerijos pareiškime.

Doha, spalio 7  d. (dpa-ELTA). Kataro duomenimis, dar būtina sureguliuoti keletą JAV prezidento Donaldo Trumpo plano dėl Gazos karo užbaigimo aspektų. Dabartiniai sunkumai susiję su plano įgyvendinimu, spaudos konferencijoje Dohoje sakė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majidas al Ansari. Tačiau planui visos šalys pritarė.

Derybos antradienį tęsiamos Egipto Šarm al Šeicho mieste. Visos pusės siekia sutarimo, pažymėjo atstovas. Jau pirmadienį intensyvios derybos truko daugiau kaip keturias valandas, „kad būtų identifikuotos problemos ir kliūtys“.

Kataras, anot M. al Ansari, vertina JAV pastangas užbaigti karą. Esą kartu siekiama, kad D. Trumpo planas būtų įgyvendintas ne tik laikinai.

Kataras kartu su JAV ir Egiptu tarpininkauja „Hamas“ ir Izraelio derybose.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas pristatė 20 punktų planą, kuriame raginama nedelsiant nutraukti ugnį, kai „Hamas“ paleis visus įkaitus, be to, numatomas šios grupuotės nusiginklavimas ir laipsniškas Izraelio pasitraukimas iš Gazos Ruožo.

Pirmadienį Egipto kurortiniame mieste Šarm el Šeiche prasidėjo netiesioginės derybos. Su Egipto valstybine žvalgyba siejama stotis „Al-Qahera News“ pranešė, kad diskusijose didžiausias dėmesys skiriamas galimybei „parengti sąlygas“ įkaitų ir kalinių mainams pagal D. Trumpo planą.

„Hamas“ derybininkams artimas palestiniečių šaltinis sakė, kad derybos, kurios prasidėjo spalio 7-osios išpuolio metinių išvakarėse, gali tęstis kelias dienas. D. Trumpas paragino derybininkus „judėti greitai“, kad būtų galima užbaigti karą Gazos Ruože.

(papildymai ir atnaujinimai visame tekste, jis suskirstytas potemėmis)

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Baigiamas teisminis ginčas dėl milijardo eurų vertės sostinės viešojo transporto paslaugų pirkimo – Vilniaus miesto savivaldybė ir konkursą organizuojanti jos įmonė JUDU sudarė taikos sutartį su konkurso sąlygas ginčijusia keleivių vežimo bendrove „Transrevis“.

„Šiuo metu daugiau teisminių ginčų nėra, toliau tęsiamos pirkimo procedūros“, – Eltai antradienį patvirtino JUDU.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas Eltai dar praėjusią savaitę teigė, kad savivaldybė įmonei „Transrevis“ yra pasiūliusi atsiimti ieškinį, ir tikėjosi, kad konkurso procedūras bus galima atnaujinti per artimiausias savaites.

„Matome, kokia teismų praktika yra suformuota ir kad savivaldybė šiuo atveju yra teisi, tai toks bylinėjimasis yra tiesiog laiko vilkinimas labai svarbiam projektui“, – sakė jis.

Su savivaldybe keleivių vežimo paslaugų sutartį turinti bendrovė „Transrevis” konkursą apskundė dar pavasarį – gegužę Panevėžio apygardos teismas tenkino įmonės prašymą konkurse taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vėliau liepą Apeliacinis teismas nusprendė šią nutartį panaikinti ir „Transrevis“ prašymą atmesti.

„Transrevis“ taip pat prašė konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis, tačiau šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki teismo sprendimo kitoje konkursą skundusios Lenkijos vežėjos „Mobilis“ byloje – Šiaulių apygardos teismas birželį tenkino bendrovės prašymą kai kurias pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis.

Teismas galutinai patvirtino, jog pirkimo sąlygos teisėtos 

Apeliacinis teismas „Mobilis“ skundą rugsėjo 16 d. sprendimu atmetė pilna apimtimi.

Konkursą organizuojanti savivaldybės įmonė JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė Eltai tuomet nurodė, kad po įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje atnaujintas ir „Transrevio“ bylos nagrinėjimas, ieškoma būdų per trumpiausią laiką užbaigti teisinius ginčus.

Pasak JUDU, Apeliacinio teismo sprendimas dėl „Mobilis“ įrodė, kad ginčytos milijardinio konkurso sąlygos yra teisėtos, skirtos užtikrinti viešojo transporto paslaugų kokybę, nepertraukiamumą ir prieinamumą, išlaiko užsakovo ir potencialaus vežėjo teisių bei pareigų balansą.

„Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis ginčytų sąlygų abiejose („Mobilis“ ir „Transrevis“ – ELTA) bylose sutapo, Vilniaus miesto savivaldybė, JUDU ir „Transrevis“ susitarė bylą užbaigti taikos sutartimi“, – antradienį pranešė JUDU.

Taikos sutartimi „Transrevis“ atsisakė pretenzijų 

Taikos sutartį spalio 2 d. nutartimi patvirtino Panevėžio apygardos teismas, ji gali būti skundžiama apeliacine tvarka.

„Šalys sutaria, jog neturi ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų ir reikalavimų, susijusių ar kildinamų iš byloje nagrinėto ginčo, tame tarpe reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo dėl taikytų laikinųjų apaugos priemonių – pirkimo procedūrų sustabdymo“, – teigiama teismo nutartyje.

„Pasirašydama šią taikos sutartį ieškovė („Transrevis“ – ELTA) patvirtina, kad neturi ir ateityje neturės atsakovams jokių su byla susijusių pretenzijų ar reikalavimų, kilusių iš šio ginčo“, – nurodo teismas.

Didžiausias miesto istorijoje viešasis pirkimas, kuriuo siekiama iki 2030-ųjų maždaug trečdaliu išplėsti Vilniaus viešojo transporto tinklą, paskelbtas kovo pabaigoje.

Iš privačių vežėjų bus perkamos keleivių vežimo paslaugos papildomai 28,4 mln. kilometrams aptarnauti, keleiviai vežami 327 naujais autobusais, taip miesto transporto parką išauginant iki 824, nauji autobusai kursuos 54 maršrutais.

Planuojama įvesti 7 naujus maršrutus, 44 maršrutų kursavimo dažnį padidinti, o 46 maršrutų trasas pakoreguoti pagal keleivių srautus ir judėjimo įpročius.