Vilnius, sausio 15 d. (ELTA). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus tarnyboje nuteistas buvęs Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas. 

„Apeliacinis instancijos teismas, nuteisdamas Dainių Bardauską už piktnaudžiavimą pasielgė teisėtai ir teisingai. Didelė neturtinė žala buvo padaryta“, – per posėdį ketvirtadienį sakė teisėjas Algimantas Valantinas.

Kasacinio teismo trijų teisėjų kolegija sutiko, kad D. Bardauskas pagrįstai pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukurstymo klastoti dokumentus dėl koncerto kainos. Jam palikta anksčiau skirta 14,4 tūkst. eurų bauda. 

Tačiau atimta teisė ketverius metus užimti vadovaujamas pareigas viešajame ar privačiame sektoriuje LAT verdiktu sutrumpinta iki trejų metų.

Tai vienintelis padarytas pakeitimas eksmero byloje. 

LAT verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas. 

Tuo metu Panevėžio apygardos prokuratūros skundas, kuriuo siekta nuteisti tuo metu Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro vadove dirbusią Jolitą Janušonienę.  Kai pernai gegužę D. Bardauską Lietuvos apeliacinis teismas nuteisė už piktnaudžiavimą, J. Janušonienė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Šį verdiktą LAT paliko galioti.

Verslininkai mokėjo pinigus

Buvęs Kupiškio rajono savivaldybės vadovas nuteistas baudžiamojoje byloje dėl iš kelių bendrovių verslininkų gautų pinigų. Jie buvo mokėti už išskirtines prekybos sąlygas 2017, 2018 ir 2019 metais prie Kupiškio marių vykusių festivalius „Stichijos“, taip pat renginyje „Joninių ir Baltijos šalių motorlaivių čempionatas“.

Kai kurie verslininkai norėjo gauti išskirtines sąlygas prekiauti karštu maistu ir alkoholiniais gėrimais be konkurentų, todėl už išskirtines prekybos sąlygas festivalių metu bendrovių atstovai mokėjo pinigus. Mero gynyba tvirtino, kad verslininkų gauti pinigai gali būti laikomi tik parama, rinkėjai pasitikėjo meru ir jį rinko, tačiau Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija padarė kitas išvadas. 

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje rašoma, kad tuomečio mero D. Bardausko veiksmai negali būti vertinami, kaip prašymas skirti teisės aktų numatytą savanorišką paramą, nes paramą, kaip ją numato Labdaros ir paramos įstatymo nuostatos, asmuo gali skirti laisva valia ir tokią, kokią jis turi galimybę skirti be jokio atlygio už tai ir mainų. 

Pasak teismo, pinigus mokėję verslininkai nurodė, kad D. Bardauskui pinigus mokėjo tik už leidimo prekiauti suteikimą, ribojant kitų prekybininkų konkurenciją, t. y. už išskirtinių sąlygų jiems sudarymą. 

„Be to, pats faktas, kad meras nurodydavo konkrečias tariamos paramos sumas, o verslininkai derėdavosi dėl mažesnių sumų sumokėjimo ir dėl prekybininkų skaičiaus, vėliau reiškė nepasitenkinimą dėl tam tikrų sąlygų už sumokėtą tariamą paramą nevykdymo, taip pat ir faktas, kad D. Bardauskas sugrąžino dalį sumokėtų pinigų, kai veikė ne pagal prekybininkų sąlygas, leidžia daryti tvirtas ir jokių abejonių nekeliančias išvadas, kad sumokėtos ir susitartos sumokėti pinigų sumos už dalyvavimą festivalyje „Sirenos“ 2017–2018 metais, buvo mokama ne kaip parama, o kaip tam tikras neoficialus mokestis už valstybės tarnautojo veikimą, siekiant gauti leidimą vykdyti prekybą maistu ir kad sumokėjus šį mokestį, kiti, panašias paslaugas teikiantys, asmenys, to daryti negalės“, – rašoma Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje.

Teismo nuosprendyje cituojama liudytoja V. P. nurodė, kad dėl dalyvavimo festivaliuose „Sirenos“, meras D. Bardauskas buvo sukūręs tokią sistemą – norėdami prekiauti festivalyje, verslininkai už tai turi sumokėti mero nurodytas pinigų sumas. 

Moteris liudijo, kad 2017 m. ji kartu su kita įmone sumokėjo merui 6 tūkst. eurų grynaisiais ir tą padarė jo darbo kabinete. Buvo sutarta, kad festivalyje prekiaus tik dvi įmonės. Dėl sumokėtos pinigų sumos jokia sutartis nebuvo pasirašyta, taip pat nebuvo išrašyti jokie dokumentai. 

Tačiau į festivalį atvykusi verslininkė pamatė, kad jame prekiauja dar viena įmonė. Kadangi meras nesilaikė susitarimo sąlygų, renginio metu jis jai grynaisiais pinigais grąžino 2 tūkst. eurų. 

Dėl dalyvavimo 2018 m. festivalyje, ji taip pat kalbėjo su meru, kuriam pažadėjo po renginio sumokėti 4 tūkst. eurų, už tai, kad festivalyje dalyvaus tik dvi įmonės. Meras sutiko su tokiu pasiūlymu. 

Festivalio metu minėta liudytoja verslininkė nedaug uždirbo, nes meras vėl nesilaikė susitarimo – priėmė festivalyje prekiauti dar vieną prekybininką. Todėl ji su kita dalyvavusia įmone nusprendė susitartos 4 tūkst. eurų pinigų sumos jam nemokėti.

Vilnius, sausio 15 d. (ELTA). Pramonės gamyba Lietuvoje praėjusių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu 2024 m., per metus augo 3,1 proc., skelbia Eurostatas. Tuo metu ES gamyba per metus vidutiniškai augo 2,2 proc., o euro zonoje – 2,5 proc. 

Praėjusių metų lapkritį, palyginti su spalio mėnesio duomenimis, Lietuvoje gamyba augo 5,8 proc. Tuo metu visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,2 proc., euro zonoje – 0,7 proc. 

Didžiausias metinis augimas buvo užfiksuotas Airijoje (10,6 proc.), Kipre (10,5 proc.) ir Kroatijoje (8,8 proc.). Didžiausias nuosmukis – Bulgarijoje (9,3 proc.), Maltoje (8,2 ptoc.) ir Vengrijoje (5,5 proc.).

Per mėnesį pramonės gamyba labiausiai augo Estijoje (6 proc.), Lietuvoje (5,8 proc.) ir Čekijoje (2,3 proc.). Didžiausias sumažėjimas buvo užfiksuotas Liuksemburge (7,3 proc.), Danijoje (5,1 proc.) ir Portugalijoje (3,0 proc.).

(Papildyta Santarų komentaru)

Vilnius, sausio 15 d. (ELTA). Praėjusią savaitę, sušlubavus sveikatai, į Santaros klinikas buvo paguldytas kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, rašo portalas „Delfi“.

Žinią portalui patvirtino jo referentė Božena Bagonaitienė. Pasak jos, prezidentas į ligoninę buvo paguldytas sausio 5 dieną.

Savo ruožtu Santaros klinikos informavo, kad V. Adamkaus būklė  šiuo metu yra stabili.

„Jo Ekscelencija Valdas Adamkus dėl pablogėjusios savijautos, susijusios su lėtinėmis ligomis, į Santaros klinikas kreipėsi 2026 m. sausio 5 d. V. Adamkui atlikta kojų kraujotakos atkūrimo procedūra. Šiuo metu prezidentas dar gydomas Santaros klinikose, jo būklė stabili“, – portalui „Delfi“ teigė Santaros klinikų komunikacijos skyrius.

Pastarąjį kartą, įtarus infekciją, V. Adamkus Santaros klinikose buvo gydomas praėjusių metų rugsėjį. 

Vilnius, sausio 15 d. (ELTA). Vilniaus rajone, Rukainių seniūnijos Senasalio kaime, bus statomi nauji globos namai senjorams, pranešė vietos savivaldybė.

Teigiama, kad šiuo projektu siekiama padidinti Vilniaus rajono savivaldybės teikiamas socialines paslaugas senyvo amžiaus asmenims. 

„Įgyvendinus projektą, Vilniaus rajone bus iš esmės sustiprinta socialinės globos paslaugų pasiūla, o ilgalaikė pagalba taps labiau prieinama ir pasiekiama gyventojams, kuriems ji yra būtina“, – pranešime teigia Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.

Numatoma, kad naujoji socialinės globos įstaiga bus įrengta Rukainių seniūnijoje, Senasalio g. 79, nugriovus ten šiuo metu esantį pastatą. Jo vietoje beveik 1 hektaro sklype planuojama pastatyti modernų, vieno aukšto, apie 2 250 kv. metrų ploto pastatą, pritaikytą 40 senyvo amžiaus gyventojų ilgalaikei globai.

Anot savivaldybės, globos namuose bus įrengti 32 vienviečiai ir 4 dviviečiai kambariai su atskirais sanitariniais mazgais, taip pat bendrosios erdvės, valgymo ir universalios salės, sveikatos priežiūros bei specialistų kabinetai, koplytėlė bei laisvalaikio salė.

„Svarbu, kad globos įstaiga netaptų uždara ar atskirta nuo aplinkos. Todėl čia bus kuriamos sąlygos ne tik slaugai, bet ir kasdieniam bendravimui, veikloms, ryšių su artimaisiais palaikymui“, – pranešime cituojamas Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius.

Sklype, kuriame bus pastatyta globos įstaiga, planuojama įrengti pėsčiųjų takus, poilsio zonas bei vidinius kiemelius su suoliukais ir apželdinimu. Taip pat numatoma automobilių stovėjimo aikštelė, pritaikyta žmonėms su negalia.

Savivaldybė nurodo, kad projektas įgyvendinamas atsižvelgiant į Senasalio kaimo etninio kultūrinio kraštovaizdžio ypatumus, dėl to statybų metu bus siekiama išsaugoti tradicinę kaimo struktūrą.

Preliminari projekto vertė siekia daugiau nei 3,7 mln. eurų, iš kurių Europos Sąjungos lėšos sudaro 1,1 mln. eurų, bendrojo finansavimo – 0,77 mln. eurų, savivaldybės biudžeto – 1,84 mln. eurų.

Globos namų statybas planuojama baigti 2028 m. pabaigoje.

Ankara, sausio 15 d. (ELTA). Turkija, dalyvaudama sustiprintoje NATO oro policijos misijoje, ketina į Estiją ir Rumuniją siųsti naikintuvus. Nuo 2026  m. rugpjūčio iki lapkričio turkų naikintuvai bus dislokuoti Estijoje, Ankaroje pranešė Gynybos ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Tada iki 2027 m. kovo naikintuvai oro erdvę stebės Rumunijoje.

Pastaraisiais metais Turkija jau vykdė panašias misijas Lenkijoje ir Rumunijoje.

NATO didina savo oro gynybą, kai Rusija, Aljanso duomenimis, pakartotinai pažeidė sąjungininkių oro erdvę. 

Turkijoje liepą vyks kitas NATO viršūnių susitikimas.

(papildytas visas tekstas, atnaujintas pavadinimas)

Vilnius, sausio 15 d. (ELTA). Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies tenkino „čekiukų“ byloje nuteisto Neringos savivaldybės tarybos nario Lauryno Vainučio skundą ir atleido politiką nuo baudžiamosios atsakomybės trejiems metams pagal laidavimą, ketvirtadienį pranešė teismas.

674 eurus pasisavinusio ir kaltę pripažinusio Neringos tarybos nario byla nutraukta.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog L. Vainutis trejus metus klastojo savivaldybės tarybos nario išlaidų ataskaitas, teikė svetimus degalų įsigijimo kvitus ir apgaule savo naudai įgijo lėšas, padarydamas jai ir valstybei didelę neturtinę žalą.

L. Vainučio piktnaudžiavimą tarnyba siekiant turtinės naudos teismas perkvalifikavo išsprendė apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą L. Vainučiui taikyti laidavimo institutą.

„Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad yra nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos, leidžiančios L. Vainutį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės laidavimą – jis nusikalto pirmą kartą, viso proceso metu pripažino savo kaltę ir gailėjosi, atlygino savivaldybei padarytą turtinę žalą“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas įvertino ir tai, kad L. Vainučio sutuoktinė yra pasitikėjimą keliantis asmuo ir turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas bei padaryti sutuoktiniui teigiamą įtaką.

Tačiau jam palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejus metams būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Pagal šį nuosprendį tarybos narys L. Vainutis netenka tarybos nario mandato. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsigalioja iškart.

L. Vainutis yra išrinktas pagal Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratų sąrašą.

Skelbdamas naują verdiktą teisėjas Evaldas Pašilis sakė, kad nauja bausmė skirta atsižvelgus, kad asmuo prisipažino ir gailisi, taip pat į neseniai įsigaliojusius įstatymo pataisas dėl piktnaudžiavimo.

ELTA primena, kad neseniai įsigaliojo įstatymų pataisos, pagal jas piktnaudžiavimas priskirtas prie apysunkių nusikaltimų, iki pataisų toks nusikaltimas buvo priskiriamas prie sunkių.

Piktnaudžiavimą priskyrus prie apysunkių nusikaltimų atsirado galimybė kaltę pripažinusiems įtariamiesiems taikyti laidavimą ir nutraukti jų bylas, tokie asmenys laikomi neteistais. 

Ankstesniu nuosprendžiu Neringos tarybos nariui „čekiukų“ byloje buvo skirta 7,5 tūkst. eurų bauda bei atimta teisė 3 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Bylos duomenimis, L. Vainutis, eidamas Neringos savivaldybės tarybos nario pareigas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, 2019–2022 metais suklastojo 10 tarybos nario išlaidų ataskaitų.

Teismo nuosprendis kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nuo 2025 m. iki šiol Lietuvos apeliacinis teismas jau išnagrinėjo ir paskelbė 10 sprendimų „čekiukų“ bylose. Dar trys tokio pobūdžio bylos šiuo metu nagrinėjamos, dvi bylos bus pradėtos nagrinėti, o vienoje byloje teisėjų kolegija išėjo priimti sprendimo. 

(papildymai nuo dešimtos pastraipos) 

Vilnius, sausio 15 d. (ELTA). Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, o tai 3,7 proc. daugiau nei 2024 m., teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD). Daugiausiai gaisrų fiksuota Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės. Departamento teigimu, nors praėjusiais metais, lyginant su užpernai, gaisrų skaičius išaugo, tačiau mažėjo juose žuvusiųjų asmenų. 

„Esminė gera žinia, (…) (pernai – ELTA) žuvo 70 gyventojų. Lyginant su 2024 m. šis procentas sumažėjo beveik 18 proc. Tai yra nuo 85 (žūčių –  ELTA) iki 70“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Požėla. 

„Ypatingai gera žinia, kad praėjusiais metais nežuvo nė vienas vaikas. Deja, ankstesniais metais, statistika rodo, kad nuo 2020 iki 2024 metų vaikų gaisruose žūdavo nuo vieno iki trijų“, – akcentavo jis. 

Anot PAGD vadovo, daugiausiai mirčių gaisruose pernai fiksuota pirmadieniais, naktiniu paros metu. 

„Pavojingiausia diena, kai daugiausiai žūdavo yra pirmadienis, naktinis paros metas“, – kalbėjo R. Požėla, pažymėdamas, kad statistiškai dažniausiai tai būdavo maždaug 65 metų vyrai.

Pasak R. Požėlos, mirčių gaisruose priežastys eilę metų išlieka panašios. Jas dažniausiai lemia neatsakingas gyventojų elgesys. 

„Pagrindinės priežastys, vis dar, susijusios su neatsakingu elgesiu: rūkymas lovose, įvairūs elektros instaliacijos gedimai, kaminai, krosnys ir (dūmų – ELTA) detektorių nebuvimas“, – žurnalistams sakė PAGD viršininkas. 

Anot departamento vadovo, nors pernai, palyginti su užpernai, šalyje šiek tiek išaugo gaisrų skaičius, Lietuva nėra vienintelė tokia šalis. Pasak jo, tai bendra regiono tendencija. 

„Kas padidino gaisrų skaičių, tai bendros regioninės tendencijos. Tas pats ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lenkijoje. Tai yra pavasaris, labai padidėjęs ir ženkliai išaugęs gaisrų viešose vietose skaičius. Liaudiškai tariant, pievų, žolės gaisrai, tai tas išaugino“, – teigė PAGD vadovas. 

R. Požėla akcentuoja, jog ilgalaikė gaisrų statistika yra pozityvi, mat dar prieš 20 metų šalyje buvo fiksuojama kur kas daugiau gaisrų nei dabar. 

„Kalbant apie gaisrų skaičių, prieš 20 metų šalyje kildavo maždaug apie 24 tūkst.“, – teigė jis. 

Tarnyba pabrėžia, jog iki 2030-ųjų pasiekti ne daugiau kaip 30 žuvusiųjų gaisruose.

„Ar tai įmanoma? Manyčiau, kad taip. Kaip tai įmanoma? Turėtume dar proaktyviau veikti prevenciškai, dar labiau siekti, kad žmonės mūsų ne tik klausytų, bet ir girdėtų“, – pabrėžė R. Požėla. 

Pernai daugiausia gaisrų Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės 

Remiantis departamento duomenimis, praėjusiais metais 2567 gaisrai užfiksuoti Vilniaus apskrityje. Šis skaičius, palyginti su kitomis apskritimis – didžiausias šalyje. Tuo metu mažiausiai gaisrų kilo Tauragės apskrityje. 

„Paskui rikiuojasi Kaunas, Klaipėda ir Šiaulių apskritys (…). Esminis akcentas yra, kad net 28 proc. nuo viso bendro gaisrų skaičiaus pernai kilo atvirose teritorijose“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas. 

 „Turime Tauragės apskritį, kur Lietuvoje kilo mažiausiai gaisrų. Toliau rikiuojasi Marijampolė (…). Tauragės apskrityje taip pat (nefiksuota – ELTA) nė vieno žuvusio žmogaus per praėjusius metus. Klaipėdos mieste taip pat nebuvo nė vieno žuvusio asmens“, – tęsė jis. 

Tuo metu kalbėdamas apie žūtis gaisruose, K. Agintas išskyrė netolygų miestų ir kaimų pasiskirstymą.

 „Miestuose pernai žuvo 24 asmenys, o kaimiškose vietovėse 46. Tendencija yra tokia, kad kaime dvigubai daugiau asmenų praranda savo gyvybes gaisrų metu“, – kalbėjo PAGD vadovo pavaduotojas. 

Šiemet fiksuotos trys žūtys gaisruose

PAGD duomenimis, 2026-ųjų metų pradžia taip pat kol kas yra pozityvi. Per dvi šių metų savaites gaisruose žuvo mažiau žmonių, nei tuo pat metu 2025 m.

„Kalbant apie šių metų dviejų savaičių tendencijas – jos pakankamai pozityvios, nors vėlgi, šią naktį įvykęs gaisras Kauno rajone pasiglemžė trečią šiais metais gyvybę ir šiai minutei (šiemet – ELTA) turime 3 žuvusiuosius. Praėjusiais metais per analogišką laikotarpį turėjome 5 žuvusiuosius“, – teigė PAGD viršininkas. 

Šiais metais sumažėję visi statistiniai rodikliai, lyginant su praėjusių metų pirmomis savaitėmis. Išaugo tik išgelbėtų iš gaisruose skaičius. Šiais metais jau išgelbėjome 18 žmonių, praėjusiais metais tokių buvo 14“, – akcentavo jis. 

Daugiau dėmesio civilinei saugai, bet priedangų dar nepakanka

Kaip informuoja departamentas, praėjusiais metais šalyje atlikti 3 gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimai. Kaip akcentuoja R. Požėla, palyginti su užpernai, pavyko padidinti sirenų skaičių, dėl to daugėjo ir perspėjamų gyventojų. 

„Sirenų skaičių per metus padidinome nuo 944 – kartu dirbat su Vidaus reikalų ministerija – iki 1170. Atitinkamai jomis perspėjamų gyventojų skaičių padidinome nuo 57 iki 67 proc.“ – teigė jis. 

Be to, per 2025 metus išaugo ir įrengtų priedangų Lietuvoje skaičius, o nustatytą tikslą pilnai pasiekė 35 šalies savivaldybės. 2024 m. tokių savivaldybių būta 28. 

„Praėjusiais metais priedangų, kuriuose galėtų būti apsaugomi gyventojai, procentas padidėjo nuo 77 iki 82 proc.“ – kalbėjo PAGD direktorius. 

Remiantis PAGD duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 6 513 priedangų, kai pernai sausį jų buvo 6 437.

Anot vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, toliau būtina skirti daugiau dėmesio priedangų modernizavimui, jog jos ir praktiškai galėtų tinkamai atlikti savo funkciją. 

„Šiandien mes pereiname nuo kokybės į kiekybę. Taip, yra identifikuota patalpų, kurios yra pažymėtos planuose, kad tai yra priedanga, bet tikrai tai tik pradžia, dėl to, kad daug dar reikia padaryti tam, kad ta priedanga funkcionuotų, kaip priedanga – būtų rimta ir atitiktų minimalius reikalavimus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Kondratovičius. 

„Šiandien mes jau pradėjome tuos darbus. Du kvietimai praėjusiais metais, kurie buvo organizuoti savivaldybėms, jau duoda pirmus rezultatus. Jau yra sutvarkytos pirmos patalpos pagal savivaldybėms skirtą finansavimą“, – tęsė jis. 

BPC: 30 proc. skambučių pernai sudarė fiktyvūs pranešimai

Veiklos rezultatus ketvirtadienį pristatė ir Bendrasis pagalbos centras (BPC). Jo duomenimis, praėjusiais metais centro darbuotojai atsiliepė į daugiau nei 1,8 mln. pagalbos skambučių. Lyginant su pernai šis skaičius sumažėjo 130 tūkst.

Tiesa, centro duomenimis, tik 70 proc. skambučių buvo pagrįsti pagalbos prašymai, kurie buvo perduoti atsakingoms tarnyboms, likusią dalį sudarė informaciniai arba nepagrįsti gyventojų kreipimaisi ir skambučiai. 

Pasak BPC viršininko Liutauro Šinkūno, pernai identifikuoti 6 pranešėjai, daugiausiai kartų skambinę pagalbos centrui be jokio svarbaus tikslo. 

„6 aktyviausi skambintojai, kurie skambina be tikslo, norėdami pasišnekėti, sutrukdyti bendrajam pagalbos centrui darbą, per 2025 m. sugeneravo beveik 21 tūkst. skambučių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Šinkūnas. 

Pasak L. Šinkūno, šie skambintojai yra psichinę negalią turintys asmenys, taip pat nubausti asmenys. 

„Tie skambučiai kartais būna įžeidžiantys, kartais šiaip pasikartojantys, skambina be tikslo. Turime užlaikymo sistemą, kur tokie žmonės papuola į tam tikrą filtrą tam tikram laiko tarpui (…). Bet jie yra ant tiek kantrūs, kad sugeba sulaukti ir 5, ir 10 minučių ir vis tiek prisiskambinti bei tą skambutį generuoti“, – kalbėjo centro vadovas. 

„Tie skambučiai yra labai įvairūs. Priklauso nuo savaitės dienų, mėnulio fazių. Ir kaip mes sakome, tos trys „P“ yra sunkiausiausios – pilnatis, pašalpos ir penktadienis“, – tęsė jis. 

Anot BPC viršininko, praėjusiais metais pagalbos tarnyboms buvo perduota daugiau nei 1,2 mln. pranešimų. 

Daugiausia – 564 tūkst. įvykių pernai registruota šalies policijos pajėgoms. Greitosios medicinos pagalbos tarnybai buvo užregistruoti 505 tūkst. įvykių. 

Tuo metu Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į įvykius siųstos 32 tūkst. kartų, aplinkosaugos darbuotojai – 24 tūkst. kartų. 

BPC taip pat nurodo, jog vidutinis atsiliepimų į skambučius laikas eilę metų išlieka stabilus – 3 sekundės, o kritinėse situacijoje darbuotojai sprendimus priima per pirmąsias dešimt sekundžių. 

BPC yra PAGD pavaldi įstaiga. Centras įkurtas 2003 metais, o nuo 2021 m. numeris 112 Lietuvoje tapo vieninteliu skubios pagalbos telefonu. 

Šiuo metu PAGD dirba beveik 4 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 3 tūkst. – ugniagesiai gelbėtojai. Tarnybos pajėgos veikia visą parą ir užtikrina operatyvų reagavimą į nelaimes, grėsmes bei ekstremaliąsias situacijas Lietuvoje.

Vilnius, sausio 15 d. (ELTA). Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies tenkino „čekiukų“ byloje nuteisto Neringos savivaldybės tarybos nario Lauryno Vainučio skundą ir atleido politiką nuo baudžiamosios atsakomybės trejiems metams pagal laidavimą, ketvirtadienį pranešė teismas.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog L. Vainutis trejus metus klastojo savivaldybės tarybos nario išlaidų ataskaitas, teikė svetimus degalų įsigijimo kvitus ir apgaule savo naudai daugiau nei 600 eurų savivaldybės lėšų, padarydamas jai ir valstybei didelę neturtinę žalą.

L. Vainučio piktnaudžiavimą tarnyba siekiant turtinės naudos teismas perkvalifikavo išsprendė apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą L. Vainučiui taikyti laidavimo institutą.

Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad yra nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos, leidžiančios L. Vainutį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės laidavimą – jis nusikalto pirmą kartą, viso proceso metu pripažino savo kaltę ir gailėjosi, atlygino savivaldybei padarytą turtinę žalą“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas įvertino ir tai, kad L. Vainučio sutuoktinė yra pasitikėjimą keliantis asmuo ir turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas bei padaryti sutuoktiniui teigiamą įtaką.

Todėl teismas L. Vainučiui paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – jis trejiems metams neteko teisės būti renkamas ar skiriamas į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismo nuosprendis kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nuo 2025 m. iki šiol Lietuvos apeliacinis teismas jau išnagrinėjo ir paskelbė 10 sprendimų „čekiukų“ bylose. Dar trys tokio pobūdžio bylos šiuo metu nagrinėjamos, dvi bylos bus pradėtos nagrinėti, o vienoje byloje teisėjų kolegija išėjo priimti sprendimo. 

(papildymai visame tekste)

Maskva, sausio 15 d. (AFP-ELTA). Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai baigia išsekti laikas sutikti su Maskvos taikos sąlygomis.

Ketinimų užimti likusią rytų Ukrainos dalį neatsisakanti Maskva aiškina, kad Ukrainai lieka vis mažiau pasirinkimų sudaryti susitarimui, kuris užbaigtų beveik ketverius metus trunkantį karą su Rusija. Tęsiantis rusų smūgiams Ukrainos energetikos infrastruktūrai, tūkstančiai žmonių Kyjive liko be šildymo, o oro temperatūra nukrito iki -12 °C.

„Kyjivo režimo padėtis blogėja kasdien“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad Ukrainos „sprendimų priėmimo koridorius“ vis „siaurėja“.

Rusija iki šiol atmeta Vakarų pasiūlymus, kuriais siekiama užbaigti baigti karą, aiškina, kad jei diplomatinės pastangos neduos rezultatų, likusi Ukrainos teritorija, kurią Maskva paskelbė Rusijos dalimi, bus užimta jėga.

„Atėjo laikas Zelenskiui prisiimti atsakomybę ir priimti atitinkamą sprendimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai, manytina, ragindamas Kyjivą sutikti su Maskvos maksimalistiniais reikalavimais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja, kad Kyjivas pasitrauktų iš rytinės ir pietinės Ukrainos dalių, nurodydamas taip kaip būtiną sąlygą paliauboms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą reiškė nusivylimą abiem pusėmis, nes po kelių mėnesių derybų proveržio pasiekti nepavyko.

Ukrainos, JAV ir Europos derybininkai jau susitarė dėl 20 punktų plano, kuriuo siekiama užbaigti karą, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai yra pakoreguota versija pradinio 28 punktų pasiūlymo, kurį iš pradžių pateikė Vašingtonas ir kuris buvo itin palankus Maskvai.

Kremlius po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie sutartus pakeitimus nuosekliai reikšdavo pasipiktinimą.

D. Peskovas teigė, kad dialogas su Jungtinėmis Valstijomis tęsiasi.

Europiečiai surengė daug derybų su amerikiečiais, sakė jis, ir „svarbu, kad Rusijos pusė taip pat pateiktų savo nuomonę apie šias diskusijas“.

Kremlius atmetė galimybę, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija po Kyjivo paliaubų su Maskva siųstų karius į Ukrainą, vadindamas juos potencialiais „teisėtais taikinais“ Maskvai.

Vasario 24 d. bus ketveri metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, per kurią žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, buvo nuniokota didžioji dalis rytinės šalies dalies, milijonams žmonių teko palikti namus.

Nukas, sausio 15 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentui grasinant aneksuoti Grenlandiją, į salos sostinę Nuką atvyko pirmieji prancūzų kariai. Apie 15 lengvųjų pėstininkų yra vietoje, kad pasirengtų bendroms karinėms pratyboms su kitų Europos šalių kareiviais, ketvirtadienį stočiai „France Info“ sakė Prancūzijos ambasadorius Olivier‘as Poivre d’Arvor‘as.

„Tai stiprus politinis signalas“, – pabrėžė jis. Tikslas esą yra „parodyti JAV, kad NATO yra Grenlandijoje“.

Prancūzų kariai yra Europos misijos „Arctic Endurance“ dalis. Ši misija, Danijos prašymu, prasideda ketvirtadienį. Europos karių nusiuntimas dėl amerikiečių grėsmės yra „beprecedentis“, kalbėjo ambasadorius. Kartu, anot jo, vyksta tolesni pokalbiai.

„Diplomatija tęsiama. Rasime sprendimą diplomatiniu būdu“, – sakė O. P. d’Arvor‘as. Rusija yra vienintelė grėsmė Arkties regionui ir Baltijos šalims, pridūrė jis.

Vokietija trečiadienį paskelbė nusiųsianti į Grenlandiją 13 Bundesvero karių. Jie čia žvalgys „galimo karinio indėlio paremti Daniją, šiai užtikrinant saugumą regione, sąlygas“. Tai, pavyzdžiui, gali būti jūrų erdvės stebėjimo pajėgumai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusiomis savaitėmis ne kartą reiškė pretenzijas į Grenlandiją ir tai argumentavo saugumo interesais. Antradienį jis patvirtino, kad Grenlandija „turi būti JAV rankose“. Visa kita esą „nepriimtina“.

Tarp Europos NATO partnerių tai sukėlė nerimą dėl Aljanso ateities.

Autonomiškai valdoma Grenlandija priklauso Danijai, kuri yra NATO dalis.