Vilnius, kovo 3 d. (ELTA). Apie naujos politinės jėgos kūrimą svarstantis parlamentaras Ignas Vėgėlė pripažįsta esantis nepatenkintas, jog frakcijos, kurioje dirba, pavadinime neatsispindi visos trys ją sudarančios atstovų grupės. Šis klausimas, pasak politiko, bus vienas iš veiksnių, lemsiančių jo sprendimą dėl tolimesnio darbo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje. 

„Frakcija yra tik ta dedamoji, kuri leidžia veikti. Tai yra organizacinis būdas, kaip reikia veikti Seime. Absoliučiai visi Seimo nariai priklauso kažkokiai frakcijai. Vienintelis variantas yra tapti mišrios frakcijos dalimi“, – antradienį LRT televizijai sakė I. Vėgėlė. 

„Nuo pat frakcijos pradžios kėliau klausimą, kad frakcija turėtų vadintis jungtine, nes esame trys dedamosios: lenkai, valstiečiai ir grupė nepriklausomų narių, kurie atėjo kaip atskira komanda. Kelsiu šį klausimą ir nuo to taip pat priklausys tolimesnis sprendimas“, – paklaustas, ar neketina trauktis iš frakcijos, akcentavo jis. 

Tiesa, pirmadienį politikas Eltai sakė jog pasitraukimo iš frakcijos variantas nėra svarstomas. 

„Šiame etape klausimas dėl frakcijos nėra svarstomas“, – Eltai pirmadienį teigė parlamentaras. 

Kaip skelbta, sekmadienį I. Vėgėlė Kaune surengė „Piliečių konferenciją“. Joje parlamentaras kalbėjo, kad įveikti užsidariusią ir ryšį su tauta praradusią politinę sistemą galima tik kuriant politinę jėgą.

Į šį renginį susirinko apie pusė tūkstančio dalyvių. 

Neoficialios kalbos apie tai, kad I. Vėgėlė gali kurti naują politinę partiją, sklando jau kurį laiką. Neseniai naujienų portalas „Lrytas“ skelbė, kad, šaltinių duomenimis, I. Vėgėlė mezgė derybas su Artūro Zuoko vadovaujama Centro dešinės sąjunga dėl to, jog galėtų perimti pirmininko postą. 

ELTA primena, kad teisininkas I. Vėgėlė 2024 m. dalyvavo prezidento rinkimuose – pirmajame rinkimų ture jis liko trečias, sulaukęs 12,35 proc. balsų.

Tais pačiais metais jis pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašą buvo išrinktas į Seimą. 

(papildytas visas tekstas)

Vašingtonas, kovo 3 d. (dpa-AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu patvirtino Europos poziciją dėl karo Ukrainoje.

„Mes visi norime, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi, – sakė F. Merzas Baltuosiuose rūmuose. – Tačiau Ukraina turi išsaugoti savo teritoriją ir savo saugumo interesus“.

D. Trumpas atsakė, kad Rusijos karo Ukrainoje užbaigimas yra aukštai jo prioritetų sąraše. Tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tvyro „didžiulė neapykanta“, pridūrė jis.

Dar 2014  m. D. Trumpas per rinkimų kampaniją teigė, kad tapęs prezidentu užbaigs karą per 24 valandas. Tačiau JAV tarpininkaujamos pastangos dėl karo pabaigos šiuo metu stringa.

„Kartais kaltę verčiu vienam, kartais – kitam“, – dabar sakė D. Trumpas. JAV prezidentas žinomas dėl savo svyruojančios pozicijos Ukrainos karo klausimu. Tačiau jis sulaukia ir kaltinimų dėl pernelyg didelio artumo Rusijos pozicijai.

F. Merzas taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir JAV yra vieningos nuomonės Irano klausimu.

„Mes sutariame, kad šis siaubingas režimas Teherane turi būti nuverstas“, – sakė kancleris.

D. Trumpas karą su Iranu vėl argumentavo savo saugumo interesais – o ne Izraelio sprendimu.

„Jei ką, tai aš galbūt dariau spaudimą Izraeliui. Bet Izraelis buvo pasirengęs, ir mes buvome pasirengę“, – teigė D. Trumpas.

Jis sakė, kad jau per derybas su Iranu buvęs tikras, kad Teheranas puls pirmas. „Aš nenorėjau, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo prezidentas.

D. Trumpas susitikime su F. Merzu kritikavo buvusią kanclerę Angelą Merkel. Tarp jų buvę nesutarimų, sakė jis.

„Aš sakiau: jūs kenkiate savo šaliai su migracija, jūs kenkiate savo šaliai su energijos politika“, – aiškino D. Trumpas.

F. Merzas šiais klausimais esą skiriasi nuo pirmtakės. Jis laikąs naująjį kanclerį „nuostabiu lyderiu“.

Buvo kalbama ir apie NATO gynybos išlaidas. Planuojamą daugelio Aljanso šalių gynybos biudžeto didinimą D. Trumpas vėl vadino savo nuopelnu. 

NATO viršūnių susitikime praėjusių metų birželio gale dėl Rusijos karo ir D. Trumpo spaudimo buvo sutarta ateityje mažiausiai 3,5 proc. BVP skirti gynybai. Dar 1,5 proc. numatyta su gynyba susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai. Vėliausiai nuo 2035 m., kartu paėmus, turi būti pasiektas 5 proc. rodiklis. Prieš tai jis buvo 2 proc.

Vašingtonas, kovo 3 d. (dpa-AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Baltuosiuose rūmuose priėmė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. Jis vadino F. Merzą draugu, su kuriuos susitinka „labai įdomiu laiku“.

„Mūsų šalys gerai sutaria“, – sakė D. Trumpas ir pareiškė, kad abi pusės kalbės ir apie Iraną. Anot prezidento, jis džiaugiasi šiuo susitikimu.

D. Trumpas negailėjo pagyrų svečiui.

„Jis labai gerai atlieka savo darbą“, – teigė prezidentas Ovaliniame kabinete. F. Merzas yra „labai, labai sėkmingas žmogus“, jis tapo jo „draugu“, pabrėžė respublikonas.

F. Merzas jau praėjusių metų birželį su prisistatymo vizitu lankėsi Vašingtone. Čia jis viešėjo ir pernai metų rugpjūtį, kai dalyvavo Ukrainos viršūnių susitikime.

F. Merzas dabar padėkojo už kvietimą į Ovalinį kabinetą „šiais sudėtingais laikais“. Irano klausimu Vokietija ir JAV laikosi vieningos pozicijos. Tačiau F. Merzas taip pat sakė, kad jis ir D. Trumpas turi aptarti ir Ukrainos klausimą.

F. Merzas yra pirmasis europietis vyriausybės vadovas, susitinkantis su D. Trumpu nuo Irano karo pradžios šeštadienį. Jųdviejų pokalbiui buvo numatytas pusvalandis. Tada D. Trumpas ir F. Merzas kartu pietaus. Čia turėtų dalyvauti ir JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio bei iždo sekretorius Scottas Bessentas.

Meksikas, sausio 3 d. (AFP-ELTA). Laikantis griežtų saugumo priemonių, Meksikoje palaidotas kariuomenės nukautas liūdnai pagarsėjęs narkomafijos bosas „El Mencho“. Anot duomenų, Nemesio Oseguera palaidotas paauksuotame karste nedidelėse kapinėse viename Gvadalacharos priemiesčių. Skambėjo tradicinė muzika, žmonės dėjo gėlių vainikus, pasakojo vienas reporteris.

Meksikos kariuomenė prieš daugiau nei savaitę paskelbė apie galingo narkotikų kartelio „Jalisco Nueva Generación“ vadeivos žūtį. „El Mencho“ buvo ieškomas Meksikoje ir kaimyninėse JAV. JAV už jį sučiupti padėsiančią informaciją buvo pažadėjusios milijoninį atlygį. Po „El Mencho“ nužudymo narkotikų kartelis pradėjo didžiulę smurto bangą. Smurtui numalšinti buvo pasitelkta tūkstančiai karių.

Šeimos pageidavimu, N. Oseguera buvo palaidotas Sapopane, viename Gvadalacharos priemiesčių. „El Mencho“ kapas yra palyginti kuklus, su akmeniniu antkapiu. Laidotuvėse dalyvavo keletas „El Mencho“ artimųjų.

Nuo sekmadienio karinės pajėgos, nacionalinė gvardija ir policija stebėjo laidojimo namus. Maršrutą, kuriuo karstas su palaikais buvo vežamas į kapines, paskelbtas tik paskutinę akimirką. Saugumo pajėgos lydėjo katafalką iki kapinių.

Vašingtonas, kovo 3 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino savo ketinimus įvesti 15 proc. pasaulinius muitus importui į JAV. Juos jis galės taikyti iki penkių mėnesių, sakė D. Trumpas Ovaliniame kabinete susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.

Be to, jo vyriausybė toliau aiškinasi galimybes skirtingoms šalims taikyti skirtingus muitus, teigė D. Trumpas – ir kreipdamasis į taip pat Ovaliniame kabinete buvusį JAV įgaliotinį prekybos klausimais Jamiesoną Greerą juokavo: „Kaip elgsimės su Vokietija? Manau, kad turėtume smogti jiems labai, labai stipriai“.

Nuo praėjusios savaitės JAV vyriausybė didelei daliai importo taiko pasaulinį 10 proc. muitą. Jau prieš tai D. Trumpas paskelbė apie 15 proc. muitus, tačiau atitinkamo potvarkio dar laukiama.

Pagrindas taikyti dabartinį 10 proc. tarifą paremtas 1974 m. prekybos įstatymu, kuris numato maksimalų 15 proc. tarifą ne ilgesniam kaip 150 dienų laikotarpiui. Po to D. Trumpui reikėtų gauti Kongreso sutikimą.

D. Trumpo administracija neseniai patyrė pralaimėjimą JAV Aukščiausiajame teisme, kuris nusprendė, kad daugelis jos taikomų muitų dabartine forma yra neteisėti.

Vašingtonas, kovo 3 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažėrė liaupsių NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte.

„Manau, jis fantastiškas“, – kalbėdamas apie iš Nyderlandų kilusį M. Rutte sakė D. Trumpas, antradienį Ovaliniame kabinete priimdamas Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą.

Kalbėdamas apie Europos šalis, jis taip pat išskyrė tas, kurios, jo nuomone, buvo „linkusios padėti“, ir tas, kurios tokiomis nebuvo. „Kai kurios Europos šalys buvo linkusios padėti, o kai kurios – ne. Esu labai nustebęs, Vokietija buvo puiki. Jis buvo nuostabus“, – F. Merzo adresu pasakė D. Trumpas.

Jis dar kartą prisiėmė nuopelnus už NATO valstybių planus didinti gynybos išlaidas.

Praėjusių metų birželio pabaigoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu, atsižvelgdamos į Rusijos karą su Ukraina ir D. Trumpo spaudžiami, Vakarų gynybos aljanso narės susitarė ateityje gynybai skirti ne mažiau nei 3,5 proc. kiekvienos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Dar 1,5 proc. bus skiriama su gynyba susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, o iki 2035 m. turi būti pasiektas 5 proc. išlaidų rodiklis. Pirmesnis tikslas buvo 2 proc.

D. Trumpas jau seniai ragino NATO partnerius smarkiai padidinti gynybos išlaidas. Jis grasino sumažinti JAV paramą, jei sąjungininkai šiam tikslui neskirs 5 proc. savo BVP.

Vašingtonas, kovo 3 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį sukritikavo Didžiąją Britaniją ir Ispaniją už tai, kad jos nepalaikė jo puolimo prieš Iraną, ir pagrasino nutraukti „visą prekybą“ su Ispanija.

„Aš nesu patenkintas Jungtine Karalyste“, – sakė D. Trumpas, o kalbėdamas apie Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Keirą Starmerį pareiškė, kad „turime reikalų ne su Winstonu Churchilliu“.

Didžioji Britanija, kuri buvo ištikima Jungtinių Valstijų sąjungininkė per abu pasaulinius karus bei karus Irake ir Afganistane, nusprendė nedalyvauti D. Trumpo ir Izraelio šeštadienį pradėtame Irano puolime.

K. Starmeris sakė, kad JAV naikintuvai „konkrečiu ir ribotu gynybiniu tikslu“ gali naudotis dviem Jungtinės Karalystės oro bazėmis, iš kurių viena yra Glosteršyre vakarų Anglijoje, o kita – bendroje JK ir JAV bazėje Indijos vandenyno Diego Garsijos saloje.

K. Starmeris pasakė, kad Jungtinės Valstijos negalės naudotis Jungtinės Karalystės bazėmis Kipre, iš kurių vienai smogė Irane pagamintas dronas.

„Mums prireikė trijų, keturių dienų, kad nuspręstume, kur galime nusileisti. Ten nusileisti būtų buvę daug patogiau nei skristi daug papildomų valandų“, – sakė D. Trumpas, omenyje akivaizdžiai turėdamas Diego Garsijos bazę.

D. Trumpas, ne kartą keitęs savo nuomonę, sukritikavo K. Starmerį už tai, kad jis sutiko Čagoso salas, tarp kurių yra Diego Garsijos sala ir kurių gyventojus Didžioji Britanija buvo iškeldinusi, grąžinti Mauricijui, o karinę bazę nuomotis.

„Pasakysiu, kad Jungtinė Karalystė buvo labai, labai nelinkusi bendradarbiauti su ta savo kvaila sala“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose surengto susitikimo su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu metu.

D. Trumpas išreiškė pyktį ir Ispanijai, kurios kairiųjų vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Pedro Sanchezo, neleido Jungtinėms Valstijoms naudotis bazėmis, kuriose ilgą laiką buvo dislokuojamos JAV pajėgos, Iranui pulti.

„Ispanija elgėsi siaubingai“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad paprašė iždo sekretoriaus Scotto Bessento „nutraukti visus santykius su Ispanija“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad P. Sanchezas viešai atsisakė kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis įsipareigoti padidinti gynybai skirtas išlaidas iki penkių procentų BVP, kaip to reikalavo D. Trumpas, teigdamas, kad Jungtinės Valstijos prisiima per didelę naštą.

„Todėl nutrauksime visą prekybą su Ispanija. Mes nenorime turėti su Ispanija nieko bendro.“

Lieka neaišku, kokia galia naudodamasis D. Trumpas „nutrauktų“ prekybą su Ispanija, mat Aukščiausiasis Teismas neseniai paskelbė, kad nepaprastosios padėties įgaliojimais, leidžiančiais nustatyti savavališkus muitus kitoms šalims, JAV prezidentas naudojosi neteisėtai.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas pirmiau teigė, kad jo vyriausybė Rotos karinę jūrų bazę ir Morono oro bazę leis naudoti tik tokiai veiklai, kuri atitinka Jungtinių Tautų chartiją.

Tel Avivas, kovo 3 d. (dpa-ELTA). Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pagrasino Libano smogikų organizacijai „Hezbollah“ dar labiau sustiprinti atakas.

„Hezbollah“ padarė labai rimtą klaidą, kai mus užpuolė“, – antradienį lankydamasis vienoje oro bazėje sakė B. Netanyahu.

Izraelio reakcija ir taip buvo labai griežta, sakė jis, pridurdamas, kad „reaguosime dar griežčiau“.

Atsakydama į aukščiausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą, „Hezbollah“ pirmadienio naktį apšaudė Izraelį raketomis.

Tada Izraelio kariuomenė pradėjo pulti daugybę taikinių Libane, ypač šalies pietuose ir pietiniuose sostinės Beiruto priemiesčiuose, kurie priklauso grupuotės „Hezbollah“ įtakos sferai.

B. Netanyahu paaiškino, kad tiek Libano vyriausybė, tiek Libano žmonės turi suprasti, kad „Hezbollah“ įtraukia juos į karą, kuris nėra jų.

Be grasinimų Iraną remiančiai smogikų grupuotei, B. Netanyahu pareiškė, kad Izraelis taip pat toliau puls Iraną.

„Mūsų pilotai skraido virš Irano ir Teherano“, – kreipdamasis į karinėje bazėje tarnaujančius kariškius sakė jis.

Vašingtonas, kovo 3 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu patvirtino Europos poziciją dėl karo Ukrainoje.

„Mes visi norime, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi, – sakė F. Merzas Baltuosiuose rūmuose. – Tačiau Ukraina turi išsaugoti savo teritoriją ir savo saugumo interesus“.

F. Merzas taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir JAV yra vieningos nuomonės Irano klausimu.

„Mes sutariame, kad šis siaubingas režimas Teherane turi būti nuverstas“, – sakė kancleris.

D. Trumpas karą su Iranu vėl argumentavo savo saugumo interesais – o ne Izraelio sprendimu.

„Jei ką, tai aš galbūt dariau spaudimą Izraeliui. Bet Izraelis buvo pasirengęs, ir mes buvome pasirengę“, – teigė D. Trumpas.

Jis sakė, kad jau per derybas su Iranu buvęs tikras, kad Teheranas puls pirmas. „Aš nenorėjau, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo prezidentas.

Beirutas, kovo 3 d. (dpa-ELTA). JAV ambasada Beirute antradienį paskelbė, kad dėl regione tvyrančios įtampos bus uždaroma iki atskiro pranešimo ir atšaukė visus eilinius ir skubius konsulinius susitikimus.

Glaustame platformoje „X“ paskelbtame pranešime ambasada nurodė, kad informuos visuomenę, kai vėl bus atnaujinta įprasta jos veikla.

Kada tai įvyks, pranešime nenurodyta.

Ambasada uždaroma tuo metu, kai Libano ir Izraelio pasienyje kilo vis didėjanti smurto banga, o pastarosiomis dienomis sustiprėjo susišaudymai per sieną ir oro antskrydžiai.

Atsižvelgdamos į tokią saugumo padėtį, daugelis užsienio ir arabų šalių ambasadų išsiuntė savo piliečiams įspėjimus palikti Libaną.

Diplomatinės misijos dažnai apriboja savo veiklą padidėjusio nestabilumo metu, ypač kai kyla pavojus, kad regioniniai konfliktai gali išplisti.

Teheranas, kovo 3 d. (AFP-ELTA). Aukščiausiojo Irano lyderio Ali Khamenei žūtis yra „istoriškai reikšminga“, tačiau „automatiškai“ nesukels Irano sistemos žlugimo, antradienį duodama interviu naujienų agentūrai AFP pasakė paskutinio šalies šacho našlė.

„Vieno žmogaus mirtis, kad ir koks svarbus jis būtų valdžios struktūroje, savaime nereiškia sistemos galo“, – praėjus trims dienoms po A. Khamenei žūties per JAV ir Izraelio smūgius islamo respublikai sakė Farah Pahlavi.

„Lemiamas veiksnys“, pasak 87-metės moters, bus „Irano žmonių gebėjimas susivienyti siekiant taikių, tvarkingų ir suverenių permainų, kad šalis taptų teisine valstybe“, kurią, kaip ji pridūrė, jos sūnus Reza Pahlavi „šiuo metu rengiasi įkurti“.

Našlė, kuri po 1979 m. revoliucijos, kai kartu su vyru buvo išvaryta iš Irano, gyvena tremtyje Paryžiuje, paragino tarptautinę bendruomenę gerbti Irano žmonių teisę pasirinkti savo kelią į ateitį.

„Aš noriu, kad tarptautinė bendruomenė aiškiai paremtų pagrindines iraniečių teises: teisę rinktis savo lyderius, laisvai reikšti savo nuomonę, gyventi oriai ir gerovėje“, – sakė ji.

„Tokia parama turi būti skirta žmonėms, o ne teikiama iš geopolitinių išskaičiavimų.“

F. Pahlavi taip pat paragino Irano valdžios institucijas „laikytis santūrumo ir vengti bet kokio kraujo praliejimo“.

Sausio mėnesį Teherane prasidėjus neramumams, valdžios institucijos ėmėsi žiaurių represijų. JAV įsikūrusi Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra (HRANA) užregistravo daugiau nei 7 tūkst. žuvusiųjų – daugiausia protestuotojų – ir įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius greičiausiai yra didesnis.

Reza Pahlavi paskelbė, kad, islamo respublikai žlugus, šaliai galėtų vadovauti jis pats.

Antradienį platformoje „X“ paskelbtoje žinutėje jis paragino Irano etnines mažumas siekti nacionalinės vienybės ir nepasinaudoti dabartiniu konfliktu siekiant atsiskirti nuo šalies.

JAV gyvenantis R. Pahlavi Irane paskutinį kartą lankėsi dar iki 1979 m. revoliucijos.